Kauno policijos duomenimis, apie tariamą automobilio vagystę pranešantys vairuotojai gali turėti skirtingus tikslus. Pavyzdžiui, pernai 5 iš 8 atvejų apie nebūtą automobilio vagystę pranešę vairuotojai siekė taip nuslėpti padarytus autoįvykius arba išvengti atsakomybės už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kitais atvejais tariama vagystė automobilio šeimininkui turėjo garantuoti solidžią draudimo išmoką.
Pareigūnų teigimu, sučiupti melagiai vairuotojai gailėjosi ir smerkė save už tai, jog suvaidino vagystę. Tačiau panorusių pasekti jų pavyzdžiu netrūksta.
Šiemet kovą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pareigūnai, tirdami automobilio VW Touran (2004 m. laidos, 34 500 litų vertės) vagystę, nustatė, kad mašinos savininkas pamelavo apie vagystę. Policijos duomenimis, pranešęs apie tariamą vagystę jis tikėjosi gauti draudimo išmoką. Iš tiesų automobilį jis buvo pardavęs. Už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir pasikėsinimą sukčiauti jam gresia baudžiamoji atsakomybė.
Pareigūnus stebina tai, kad nemaža dalis įkliuvusių automobilių šeimininkų anksčiau nėra turėję reikalų su teisėsauga.
„Bendraujant su šiais asmenimis aiškėja viena tendencija: visi tikėjosi, kad dėl darbo krūvių, didelio vagysčių skaičiaus ar kitų aplinkybių policijos pareigūnai, tiesiog, neskirs reikiamo dėmesio šiems įvykiams ir „praleis juos pro pirštus“, – sako pareigūnai.
