„Teismas, atmesdamas skundą, sutiko su komisijos argumentais, kad dabar lygtinai paleidus J.Butą, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista visuomenės saugumo pusiausvyra. Išvadai, kad dabar paleistas J.Buta laikysis įstatymų, nebenusikals, nėra pagrindo “, – BNS sakė skundą nagrinėjusi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkė Edita Dambrauskienė.
Teismas tokią išvadą padarė, kad bausmę atlieka ne už vieną nusikaltimą, kad atlieka bausmę už banko apiplėšimą, per kurį buvo nužudytas apsaugininkas. Teismo manymu, tai rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kad lėšas pragyvenimui asmuo linkęs gauti nusikalstamu būdu. Atsižvelgta, jog J.Butai dar liko kalėti daugiau nei 6 metai, bausmės atlikimo metu padarė du drausmės pažeidimus, o savo elgesį koreguoja tik nuo 2013 metų.
Žudikas už grotų praleido beveik 19 metų – nusikaltimą vyras įvykdė 1995 metų rugsėjo 18 dieną, o tų metų spalio pradžioje buvo sulaikytas ir nuo to laiko laikomas suimtas.
Ketvirtadienį priimta Kaišiadorių teismo nutartis nėra galutinė – ji dar gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.
J.Buta už tuometinio „Hermio“ banko Šiaulių filialo apiplėšimą ir apsaugos darbuotojo L.Žuko nužudymą 1996 metais buvo nuteistas mirties bausme.
2012 metų gegužę prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgusi į Malonės komisijos siūlymus, bausmę sušvelnino trims nuteistiesiems, tarp jų – iki gyvos galvos turėjusiam J.Butai. Jam bausmė pakeista į laisvės atėmimą 25 metams.
J.Buta už tuometinio „Hermio“ banko Šiaulių filialo apiplėšimą ir apsaugos darbuotojo Lino Žuko nužudymą 1996 metais buvo nuteistas mirties bausme. Panaikinus mirties bausmę, jam skirtas kalėjimas iki gyvos galvos. J.Butos bendrininkai buvo nuteisti švelnesnėmis bausmėmis. J.Butos ir jo bendrininkų įvykdytas nusikaltimas buvo pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo banko saugyklos apiplėšimas.
Nusikaltimo metu pagrobta beveik 1 mln. litų, o apsaugininkas L.Žukas buvo pasmaugtas miegantis, prieš tai jį apsvaiginus. Nužudytojo kūnas išvežtas ir užkastas. Nusikaltimą teisėsaugos pareigūnai išaiškino beveik per dvi savaites.
Inžinieriaus mechaniko diplomą turintis J.Buta Lukiškių kalėjime įgijo tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto Socialinės pedagogikos katedros neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos specialybę. J.Buta trejus su puse metų praleido mirtininkų kameroje, laukdamas, kaip bus nutarta Lietuvoje pasielgti su nuteistaisiais šia bausme. Panaikinus mirties bausmę, jam skirtas kalėjimas iki gyvos galvos.
2011 metų gegužę J.Buta skaitė pranešimą apie nuteistųjų iki gyvos galvos lygtinio paleidimo ir jų integracijos visuomenėje galimybes. Malonė nuteistajam iki gyvos galvos suteikta atsižvelgiant į padarytą pažangą ir į Europos šalių praktiką, kur bausmių peržiūrėjimas yra humaniškesnis, tada teigė prezidentės spaudos tarnyba.
J.Buta išeiti į laisvę bandė ir 2013 metų lapkritį – tada jis prašė teismo sumažinti jam skirtą 25 metų laisvės atėmimo bausmę trečdaliu. Šiaulių apygardos teismas nuteistojo prašymą atmetė, motyvuodamas, kad sumažinti skirtą bausmę nėra teisinio pagrindo. Šį sprendimą kalinys apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Vyras nurodė, kad nusikaltimus padarė susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta pilnai ir teismo nuosprendį suvokia adekvačiai, labai gailisi, kad taip pasielgė ir savo veiksmais padarė žalos valstybei bei nukentėjusiųjų šeimai, kad dėl jo kaltės nukentėjo žmogus.
Tačiau Apeliacinis teismas paskelbė, kad Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria atmestas J.Butos prašymas dėl bausmės sumažinimo yra teisėta ir pagrįsta.
„Justinas Buta buvo kaltinamas ir nuteistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o tai iš esmės eliminuoja teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso, pagreitinto proceso ar sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo galimybę“, – paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.
