Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prie TV bokšto žuvusiosios L.Asanavičiūtės draugė: „Buvo baisu, griuvau aukštielninka“

1991 m. sausio 12 d. sovietiniai tankai Vilniuje prie Spaudos rūmų
Aleksandro Juozapaičio/LVNA nuotr. / 1991 m. sausio 12 d. sovietiniai tankai Vilniuje
Šaltinis: BNS
4
Skaitysiu vėliau
A A

Sausio 13-osios byloje – žuvusiosios Loretos Asanavičiūtės draugės Loretos Šlekienės liudijimas.

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas pirmadienį apklausė kartu su žuvusiąja Loreta Asanavičiūte prie bokšto buvusią jos draugę Loretą Šlekienę. Moteriai pavyko išvengti žūties, bet ji buvo sunkiai sužalota tanko.

L.Šlekienė pasakojo, kad su L.Asanavičiūte dirbo ir buvo draugės. Abi merginos ėjo budėti prie televizijos bokšto.

„Man kojos susipynė, griuvau aukštielninka, dar šaukiau: „Duok man ranką!“. Daugiau aš jos nemačiau“, – tragiškus įvykius ir išsiskyrimą su L.Asanavičiūte prisiminė nukentėjusioji.

„Ėmė burtis žmonės, mes su Loreta buvome prie pat televizijos bokšto. Už mūsų nugarų buvo jau stiklinė siena, gyvą eilę žmonės sudarė“, – prieš 26 metus vykusius įvykius prisiminė L.Šlekienė.

Ji pasakojo, kad ėmė šaudyti kareiviai, pradėjo byrėti pastato stiklai.

„Mes atsitraukėme, kad jie nesužeistų. Buvo labai baisu, šaukė žmonės: „Gėda fašistams“, „Lietuva“.

Pasak L.Šlekienės, vėliau kažkas sušuko: „trauktinės, važiuoja tankas“. Moteris buvo susikibusi su drauge rankomis, iš tolo matė tankus.

„Man kojos susipynė, griuvau aukštielninka, dar šaukiau: „Duok man ranką!“. Daugiau aš jos nemačiau“, – tragiškus įvykius ir išsiskyrimą su L.Asanavičiūte prisiminė nukentėjusioji.

lrs.lt nuotr./Loreta Asanavičiūtė
lrs.lt nuotr./Loreta Asanavičiūtė

Moteris sakė, kad jos kojos susipynė su kažkieno kojomis, ji niekaip negalėjo atsikelti. Paskui pamatė prieš save tanko vikšrus.

„Pajutau siaubingą spaudimą. Aš šaukiau, pajudėti negalėjau. Tada tankas sustojo, mačiau žmogų, šalia manęs irgi gulėjo žmogus. Tankas sustojo ir pasisuko, o kažkoks vyras rodė ženklus, kaip važiuoti, kad nuvažiuotų nuo mūsų“, – teismui pasakojo L.Asanavičiūtės draugė.

L.Šlekienę kažkas ištraukė už pažastų ir papėdėje paguldė ant žemės. Žmonės ją ramino, kad viskas bus gerai, kažkas siūlė nuvežti į ligoninę. Moteris savo kūno nejautė nuo juosmens.

„Man buvo atviras šlaunikaulio lūžis, sumaitoti abiejų kojų raumenys, žaizdos, sutraiškyti kairės kojos raumenys“, – pasakojo nukentėjusioji.

Kaip žuvo jos draugė L.Asanavičiūtė, ji nematė.

Teismas posėdyje pirmadienį apklausė ir dar dvi nukentėjusiąsias. Jos pasakojo apie sovietų agresiją ir prie Spaudos rūmų, ir prie televizijos bokšto. Viena jų padėjo nešti prie televizijos bokšto sužalotus žmones.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Sausio 13-osios byla
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Sausio 13-osios byla

Ankstesniuose teismo posėdžiuose apklausti Sausio 13-osios naktį prie televizijos bokšto žuvusių asmenų artimieji: teismui liudijo žuvusių vilniečio Dariaus Gerbutavičiaus ir kauniečio Tito Masiulio motinos, apklausta ir žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio sutuoktinė.

Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.

Kadangi nemaža dalis nukentėjusiųjų yra garbaus amžiaus, serga sunkiomis ligomis, neretai jie praneša, kad į posėdį neatvyks. Tada teismas skelbia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Šią bylą teismas pradėjo nagrinėti 2016 metų sausį. Per tą laiką paskelbti procese nedalyvaujančių kaltinamųjų parodymai, apklausti byloje dalyvaujantys du kaltinamieji – Genadijus Ivanovas ir Jurijus Melis. Taip pat apklausti liudytojai.

Daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Visi, išskyrus G.Ivanovą ir J.Melį, teisiami už akių. Dauguma kaltinamųjų gyvena Rusijoje ir Baltarusijoje, šios šalys atsisakė suteikti Lietuvai teisinę pagalbą.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys. Jie atliko teismo skirtas laisvės atėmimo bausmes.

Į teismo posėdį atvykęs prorusiškų pažiūrių visaginietis Jurijus Subotinas bandė sukelti sąmyšį.

Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už akių.

Pirmadienį į teismo posėdį atvykęs prorusiškų pažiūrių visaginietis Jurijus Subotinas bandė sukelti sąmyšį.

„Čia spektaklis – nėra nė vieno nukentėjusiojo su klausos aparatu“, – šaukė jis.

Vyras pasibaigus posėdžiui išėjo į salės vidurį ir savo kalbomis bandė atkreipti susirinkusiųjų dėmesį. Jis taip pat piktinosi nukentėjusiems mokamomis pašalpomis – esą kaip gyventojas turi žinoti, už ką jos mokamos. Nemažai per kruvinuosius Sausio įvykius nukentėjusių asmenų patyrė akustines traumas.

Pasipiktinę proceso dalyviai ragino jį išeiti iš teismo salės, J.Subotinui išvaryti prašė konvojaus pagalbos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai: 4
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min