„Teismai nustatė, kad abu globėjai smurtavo prieš nukentėjusiąją ir dėl to nežymiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tai nustatyta įvertinus pačios nukentėjusiosios parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas, taip pat kitų asmenų, mačiusių ir patvirtinusių kai kurias fizinio smurto panaudojimo aplinkybes, parodymus“, – rašoma LAT pranešime.
Abiem Gatajevams nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė – 6 mėnesiai ir 21 diena.
LAT konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, pripažindami globėjus kaltais dėl šios nusikalstamos veikos, teisės pažeidimų nepadarė, teisė į gynybą pažeista nebuvo. Pareiškiant kaltinimus dėl fizinio smurto naudojimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo proceso dalyviai su kaltinimais buvo supažindinti nustatyta tvarka, buvo pasiūlyta susitaikymo galimybė, tačiau taikyti atsisakė nukentėjusioji.
Teismui išnagrinėjus nuteistųjų gynėjų kasacinius skundus, abiem Gatajevams nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė – 6 mėnesiai ir 21 diena. Dėl grasinimų nužudyti globotinę pora išteisinta.
LAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad vienas pagrindinių įrodymų – garso įrašas, darytas nukentėjusiosios, nebuvo pripažintas įrodymu. Teismai nustatė,kad nukentėjusioji sakė netiesą dėl įrenginio ir įrašo aplinkybių. Todėl dėl grasinimų nužudyti Gatajevai išteisinti.
LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
2009 metų birželio 4 dienos Kauno miesto apylinkės teismas „Grozno angelais" vadintus Gatajevus buvo pripažinęs kaltais už nesmarkų sveikatos sutrikdymą, grasinimą nužudyti, savavaldžiavimą pavartojant psichologinę prievartą ir nuteisė juos subendrintomis 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis.
Žmogaus teisių gynėjai šioje byloje įžvelgė galimų pažeidimų, nes kilo klausimų dėl Lietuvos VSD pareigūnų vaidmens joje, svarstyta, ar su tuo negali būti susijusios Rusijos tarnybos.
Šiemet sausį Klaipėdos apygardos teismas sušvelnino nuosprendį ir konstatavo, kad bausmė atlikta, įskaičius suėmime prieš teismą buvusį laiką.
Žmogaus teisių gynėjai šioje byloje įžvelgė galimų pažeidimų, nes kilo klausimų dėl Lietuvos VSD pareigūnų vaidmens joje, svarstyta, ar su tuo negali būti susijusios Rusijos tarnybos.
Abu nuteistieji į teismą Vilniuje neatvyko, jiems atstovavo du advokatai. Pastarieji prašė panaikinti visą apkaltinamąjį nuosprendį, sakydami, kad teismai selektyviai atrinko įrodymus, o ne vertino jų visumą.
Aukščiausiojo Teismo posėdyje buvo paviešinta, kad Gatajevai nuteisti už tai, jog 2008-ųjų spalį Kaune, V.Putvinskio gatvėje tyčia sudavė, taip pat trenkė kėde į galvą savo globotinei Sedai Esimbajevai. Merginai buvo sužalotas skruostas, sveikatos sutrikdymas ekspertų buvo įvertintas kaip nežymus.
Nuteistųjų gynėjai stebėjosi Valstybės saugumo departamento vaidmeniu šioje byloje.
„Aktyviai dalyvavo VSD pareigūnai tyrime, darė įtaką liudytojams ir nukentėjusiesiems, lydėjo juos į apklausas ir akistatas“, – sakė advokatas Ričardas Girdziušas. Jis sakė, kad Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad kai kuriais atvejais S.Esimbajeva melavo. Advokato teigimu, Suomijai Gatajevai pateikė duomenis, kad Lietuvoje jie nesulaukė teisingo teismo ir todėl jiems buvo suteiktas prieglobstis.
Teismo posėdyje dalyvavęs ir Gatajevų šeimos draugų prisistatęs Gintautas Bukauskas žurnalistams yra sakęs, kad apie Gatajevus Suomijoje ir Vokietijoje sukurti du filmai.
„Lietuvos teismai atsakė jau į daugelį klausimų, VSD šioje byloje neturėjo būti, jie nekėlė grėsmės Lietuvos nacionaliam saugumuo, jie globojo našlaičius ir gyveno ramų gyvenimą“, – yra sakęs G.Bukauskas.
