Kaip praneša Panevėžio apygardos prokuratūra, ikiteisminio tyrimo duomenimis, Panevėžio mieste registruotos vienos automobilių prekybos bendrovės direktorius R.G. klastodavo transporto priemonių pirkimo dokumentus ir įuose įrašydavo bendrovės vardu parduodamų automobilių mažesnę kainą – tokiu apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės bendrovei priklausantį turtą – 431 tūkstantį 755 litus.
Pirkėjams buvo nurodoma pinigus už parduotus įmonės automobilius – 158 tūkstančius 342 litų pervesti į direktoriaus asmeninę banko sąskaitą.
Direktorius, nusikalstamu būdu įgijęs daugiau kaip 590 tūkstančių litų, siekė nuslėpti tikrąją šių pinigų kilmę ir juos įteisinti kaip savo paties pinigus. Todėl buvo atliktos su tais pinigais susijusios finansinės operacijos, ir legalizuoti nusikalstamu būdu – sukčiaujant ir pasisavinant įgyti daugiau kaip 424 tūkstančiai litų.
„Nusikalstamu būdu – sukčiaujant ir pasisavinant svetimą turtą įgyti pinigai daro didelę žalą valstybės ekonomikai, tokių pinigų legalizavimo būdus pavyksta atskleisti bendradarbiaujant su finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnais. Nors dedama daug pastangų tam, kad būtų demaskuoti ir nubausti tokie sukčiautojai, kurie siekia apgaule įteisinti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, tačiau tos pastangos būtų kur kas vaisingesnės, jei būtų priimti tam reikalingi įstatymai. Įtariamas asmuo pats privalėtų įrodyti savo valdomo turto teisėtumą, toks įstatymas sutrukdytų disponuoti nusikalstamu būdu įgytu turtu. Neteisėtu būdu įgytų lėšų grąžinimo valstybei procedūra būtų trumpesnė, efektyvesnė ir ekonomiškesnė,“- teigia Panevėžio apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gediminas Marcinkevičius.
Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnai, jį kontroliavo, organizavo ir jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorai.
Už siekimą nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą, atlikus su jais susijusias finansines operacijas, sudarius sandorius ar panaudojus juos ūkinėje bei komercinėje veikloje, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų.
