Kaip informuoja teismo atstovas spaudai, teismas A.T. skyrė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 5 tūkst. 200 litų dydžio baudą.
A.T. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „Compservis“ pardavimų grupės vadovu, nuo 2003 metų spalio iki 2006 m. balandžio, veikdamas kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, pagaminant ir panaudojant dviejų bendrovių netikrus dokumentus, apgaule įgijo 54 tūkst. 180 Lt į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM bei suklastojant ir panaudojant tikrus UAB „Compservis“ dokumentus, apgaule panaikino UAB „Compservis“ prievolę už šį laikotarpį sumokėti į valstybės biudžetą minėtą sumą (54 tūkst. 180 Lt) PVM.
Kaltinamasis teismo posėdyje savo kaltę pripažino. Jis paaiškino, kad vienas pažįstamas 2003 metais pasiūlė galimybę užsidribti pinigų ir paaiškino būdą – jis atneša kokios nors įmonės PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyta neva ji pardavė UAB „Compservis“ kokias nors paslaugas, o UAB „Compservis“ apmoka šią sąskaitą.
Kaltinamojo teigimu, pažįstamas sakė, kad iš 18 proc. PVM pasiliks sau 16,5 proc., o A.T. grąžins 1,5 proc. bei sumą, nuo kurios apskaičiuojamas PVM. A.T. suprato, kad po tokio fiktyvaus sandorio gaus niekur neapskaitytų grynų pinigų, be to, sumažės UAB „Compservis“ mokesčiai.
Už fiktyvias paslaugas pagal sąskaitas-faktūras vienai bendrovei buvo pervesti 119 tūkst. 180 Lt, iš jų 102 tūkst. Lt buvo grąžinti A.T. Vėliau A.T. kitai bendrovei iki 2006 metų balandžio kas mėnesį 20 kartų pervesdavo po 11 tūkst. 800 Lt už fiktyvias paslaugas. Iš šios sumos jam buvo grąžinta 202 tūkst. Lt. Apie šiuos pinigus A.T. UAB „Compservis“ darbuotojams nieko nepasakojo.
Ikiteisminio tyrimo metu A.T. atlygino bendrovei ir valstybei padarytą žalą.
Baudžiamasis kodeksas už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą numato tik laisvės atėmimo bausmę – iki 8 metų. Kaltinamojo gynėjas teismo prašė skirti švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmę.
„Išnagrinėjęs šią galimybę teismas daro išvadą, kad paskirti kaltinamajam švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę nėra pagrindo. Baudžiamasis kodeksas numato tokią galimybę esant dviem atvejams: (1) jeigu asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) (2) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą. Vertindamas pirmąją sąlygų grupę teismas nustatė, kad nors kaltinamasis ir prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi, tačiau nebuvo pats savo noru atvykęs ar pranešęs apie nusikalstamas veikas. Vertindamas antrąją požymių grupę teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, kadangi pirmosios apklausos metu jis neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir davė iš esmės nustatytoms aplinkybėms priešingus parodymus. Vėliau įrodymai buvo surinkti be aktyvaus A.T. dalyvavimo“, - rašoma teismo nuosprendyje.
Skirdamas bausmę, artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmės ribai, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, pats atlygino padarytą žalą, anksčiau neteistas.
