15min.lt primena, kad 2011 m. gegužės 19 d. vakarą Eglės V. gyvenimas apsivertė aukštyn kojom. 29 metų moters patykojęs nepažįstamas vaikinas Kaune Šiaurės pr. 24-ojo namo laiptinėje ją apipylė rūgštimi. Jai visam gyvenimui buvo subjaurotas veidas, rankos, kaklas. Moters veidas ir kitos kūno vietos pridengtos gydomaisiais kūno spalvos pleistrais, ji kenčia ne tik fizines, bet ir dideles psichologines, dvasines kančias.
Įtariama, kad, kerštaudamas už nutrūkusią draugystę, šį sveiku protu nesuvokiamą nusikaltimą suorganizavo kartą jau teistas 33 metų Paulius Kairys. Kiek žinoma, P.Kairys ryžosi atkeršyti buvusiai mylimajai, nes ši jį atstūmė sužinojusi, jog vyriškis gyvena ir su kita moterimi. Rūgštimi apipilta kaunietė nuo buvusio pavydaus draugo ruošėsi bėgti į Norvegiją, bet nespėjo.
P.Kairio užsakymu, rūgštį nukentėjusiajai ant veido užpylė keturis kartus anksčiau jau teistas 25 m. Kauno rajono gyventojas Povilas Butėnas.
Įtariama, kad P.Kairys kelis mėnesius Eglę V. sekė, jos automobilyje rasta GPS navigacinė įranga. Už sunkų sveikatos sutrikdymą gresia baudžiamoji atsakomybė iki 12 metų.
Kol buvo leidžiama fotografuoti teismo salėje, P.Butėnas sėdėjo veidą užsidengęs popieriaus lapu, P.Kairys veido neslėpė, tačiau nė karto nepažiūrėjo į Eglę V.
PAPILDYTA 19.47 val.: Grasino „pakišti“ narkotikų
Kaip jau minėjome, nors pati paprašė, kad posėdis būtų uždaras, nes nenorėjo viešai pasakoti savo asmeninių išgyvenimų, vėliau Eglė V. susisiekė su 15min.lt žurnalistais ir perdavė teismo dalyviams skirtą raštą, kuriame pasakoja apie savo santykius su P.Kairiu, baimes ir persekiojimą, planus pabėgti į Norvegija. Pateikiame sutrumpintą rašto versiją:
„2007 m. susipažinome, ir draugavome apie keturis mėnesius. Dėl neprognozuojamo P.Kairio charakterio ir pavydo kilo nuolatiniai barniai, jis draudė man bendrauti su draugėmis ir draugais, ir bet ką daryti be jo žinios.
Po vieno apsipykimo pasakė, kad jeigu būčiau jį palikus, būtų atkeršijęs. Sakė, kad planavo „pakišti“ man narkotinių medžiagų ir „priduoti“ pareigūnams, tam kad pasėdėčiau kalėjime. Aš viską blaiviai pergalvojau ir nutraukiau santykius. Vėliau sužinojau, kad su viena iš savo draugių susilaukė kūdikio ir žinau, kodėl tą laiką manęs neterorizavo.“
Nespėjo pabėgti į Norvegiją
„2010-2011 m. vėl pradėjome bendrauti. Man nebuvo malonūs tie susitikimai, bet nenorėdama jo pažeminti ar įskaudinti leidau su juo laiką. Susitikimų metu jis guodėsi apie nevykusį gyvenimą su jo vaiko motina.
Net nepajutau, kaip įsivėliau į bendravimą. Jis pradėjo reikalauti susitikti reguliariai, jeigu negalėjau skirti jam laiko, mane persekiojo, niekaip negalėjau suprasti, kaip jis mane visur randa.
2011 m. balandžio viduryje atėjusi prie savo automobilio pamačiau iš automobilio galinio bamperio kyšančią medžiagos skiautę, užkišusi ranką už bamperio iš po automobilio ištraukiau gniužulą medžiagų, kurias išvyniojusi radau įsuktą mobiliojo ryšio telefoną. Supratau, kad šio mobiliojo telefono pagalba, P.Kairys sužino mano buvimo vietą.
Gegužę grįžusi namo po darbo pamačiau P.Kairį stovintį mano laiptinėje, jis įrėmė man ginklą ir pasakė, kad jeigu nebūsiu su juo ir toliau jį ignoruosiu, aš tau padarysiu. Nutariau baigti draugystę. Norėjau nieko nesakius dingti iš Lietuvos, susitariau su drauge gyvenančia Norvegijoje, kad priims mane gyventi, ir suras darbą. Planavau išvykti rugsėjo 1 d.
Nežinau ar jis sužinojo apie mano planus išvažiuoti į Norvegiją, ar keršto vedamas sukūrė tokį baisų mane žudantį planą. Mano nuomone, jis taip pasielgė norėdamas atkeršyti, norėjo mane nužudyti ir laikėsi principo „Jei ne man, tai niekam“.
Nudeginti 22 proc. kūno
Man padaryti trečiojo laipsnio cheminiai nudegimai, nudeginta 22 procentai kūno. Buvo atliktos skirtingos operacijos, iš viso man suteikta 21 narkozė. Gydymo metu jaučiau nepakeliamą skausmą, naktimis nemiegodavau dėl skausmo ir kraujavimo. Keturis mėnesius negalėjau vaikščioti.
Dabar pažeistose vietose nuolatos jaučiu skausmą ir tempimą, netgi nejudant, negaliu pilnai išsižioti, judinti galvos bei rankų.
Kaip žmogus esu sužlugdyta visiškai. Žmonės vengia kontakto su manimi, dėl ko jaučiuosi atribota nuo savo draugų, artimųjų, bei visuomenės. Negaliu dirbti, sportuoti, gyvenu nuo operacijos iki operacijos.
Mano galva, veidas ir kūnas subjaurotas, dėl to nebeįmanoma tęsti įprasto gyvenimo, susirasti vyrą, susilaukti vaikų, tai mane psichologiškai žlugdo.
Nežinau, kaip gyvensiu valstybei nutraukus nedarbingumo išmokas, jaučiu įtampą, baimę ir nerimą dėl savo ateities, nežinau, kaip surasiu darbą. Šitas sužalojimas atsilieps visam mano likusiam gyvenimui.“
