Kaip informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, nors šiemet gaisrai pasiglemžė 49 žmonėmis mažiau, tačiau jau kilo 11 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus. Miestuose žuvo 29 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 47 gyventojai.
10 žmonių žuvo Vilniuje, 6 – Kaune, po 4 – Kauno, Kėdainių ir Telšių rajonuose, po 3 – Alytaus, Šakių, Pakruojo, Zarasų, Ignalinos ir Šalčininkų rajonuose bei Panevėžyje.
Net 28 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus jų elgesys su ugnimi, 27 žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 2 – dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, 2 – dėl padegimų, dar 2 – dėl dujinių, žibalinių, benzininių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, o 8 žmonių žuvimo priežastys tikslinamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 3 tūkst. 279, arba 48 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5 tūkst. hektarų. 1 tūkst. 10 gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, t.y. 14,8 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 72 gyventojai. Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 7,3 proc. Be to, 536 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,9 proc.), 533 kartus degė transporto priemonės (7,8 proc. visų gaisrų), o 57 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (0,8 proc.).
Miestuose užgesinti 3 tūkst. 523 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3 tūkst. 291. Ugnis sunaikino 213 pastatų, 138 transporto priemones, 674 tonas pašarų, 5 tūkst. 395 kv. m gyvenamojo ploto ir 9113 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 134 žmonių gyvybes (iš jų 10 vaikų), 612 pastatų, 80 transporto priemonių, 625 gyvūnus.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (51 proc.), žolės, ražienų deginimas (11 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (11,3 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,2 proc.), neatsargus rūkymas (3,7 proc.). Be to, įregistruoti 249 padegimai (3,7 proc.), 157 gaisrai kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi (2,3 proc.), o 546 gaisrų (8 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 2 tūkst. 889 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 15,2 proc. Ugniagesiai gelbėtojai net 1 tūkst. 293 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 833 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, atliko 249 gelbėjimo darbus vandenyje ir ant ledo, kurių metu ištraukė 47 skenduolius bei išgelbėjo 23 piliečius. Be to, ugniagesiai 198 autoavarijose, panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 47 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 25 žuvusius žmones, likvidavo 72 cheminius incidentus, 40 kartų rinko gyvsidabrį, 30 kartų darbavosi dideliame aukštyje ir kt. Šių gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 116 gyventojų, iš jų 16 vaikų.
Prasidėjus karščiams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja gyventojus būti ypač atsargiems prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Perkaitus saulėje, nešokti staiga į vandenį, pirma juo apsišlakstyti. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
Per karščius kyla ir gaisrų pavojus miškuose. Tad su atvira ugnimi čia reikia elgtis labai atsargiai. Nepalikite neužgesinto laužo, juos kurkite tik tam skirtose vietose, nemėtykite neužgesintų nuorūkų, degtukų.
