Dabar dažniausiai nusikaltėliai savo aukas įvilioja be prievartos. „Prekybos žmonėmis nusikaltimai slepiasi po įvairiomis verslo šakomis: erotiniais masažais, eskorto, konsumacijos paslaugomis. Todėl labai sunku identifikuoti, kas vyksta. Pati nusikalstama veika vykdoma globaliai, dažnai apima ne vieną, bet kelias šalis. Tarpininkai ir kiti asmenys, dalyvaujantys šioje nusikalstamoje veikoje, vėliau sunkiai pasiekiami – nenurodo tikrų savo adresų, slapstosi“, – pasakojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Eugenijus Žalnieriūnas.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Lietuvos Caritas projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė |
Pareigūnų teigimu, prekyba žmonėmis besiverčiantys nusikaltėliai savo aukų nesirenka atsitiktinai. Jų veiklos metodai dažniausiai remiasi ne fizine, bet psichologine prievarta, kuri prasideda nuo paprasčiausių apgaulių. Nusižiūrėtos aukos užverbuojamos įvairiai – nereti atvejai, kai nusikaltėliai pirmiausia užmezga su moterimis ir merginomis romantiškus ar draugiškus santykius. Tačiau dažniausiai pasirinktos aukos užverbuojamos žadant materialinę gerovę.
„Ankstesniais metais dažniau registruodavo tokius įvykius, kuriuose būdavo naudojamas smurtas, grasinimai. Paskutiniu metu tokie nusikaltimai yra užslėpti, paremti abipusiu (aukos ir nusikaltėlio) pasitikėjimu“, – pasakojo E.Žalnieriūnas.
Stereotipiškai prekybos žmonėmis auka vaizduojama kaip jauna moteris iš asocialios šeimos. Tačiau iš tiesų į nusikaltėlių rankas neretai patenka ir tvirtų šeimų atžalos, turinčios gerą išsilavinimą, kurių gyvenime, regis, nieko nestinga.
Ieško geresnio gyvenimo
Tiesa, tokios moterys dažniausiai į nusikaltėlių rankas patenka be prievartos, suviliotos žadamu uždarbiu. Tačiau jų patirtos kančios dažnai būna lygiai tokios pačios kaip ir tų, kurios į prekiautojų žmonėmis pinkles buvo įviliotos apgaule ar pasitelkiant smurtą.
Lietuvos Caritas darbuotojai pagalbą prekybos žmonėmis aukoms teikia jau dešimt metų. Pasak projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorės Kristinos Mišinienės, per tuos metus moterų, kurioms suteikiama pagalbą, skaičius išliko stabilus: apie 100 merginų ir moterų per metus.
Pareigūnų teigimu, daugiausia merginų nusikaltėliai suranda per darbo pasiūlymus, skelbimus ar pažįstamus. Užmezgus bendrą pasitikėjimą aukos įtraukiamos į nusikalstamą pasaulį.
„Mes manome, kad tokių moterų yra daugiau. Tačiau joms iš tiesų sunku kreiptis ne tik į teisėsaugą, bet ir į mus, nevyriausybines organizacijas. Dažnai jų darbuotojai stengiasi patys tokias aukas rasti ir motyvuoti, kad priimtų pagalbą“, – kalbėjo Lietuvos Caritas atstovė.
Vienišos mamos, moterys iš provincijos, vaikų globos įstaigų auklėtinės – mergaitės, kurios neturi įgūdžių savarankiškai kabintis į gyveną – tai moterys, patekusios į sutenerių rankas, o vėliau pagalbos ieškojusius pas Lietuvos Caritas darbuotojus.
Trūksta specifinių žinių
Diskusijoje dalyvavę pareigūnai neslėpė, kad dažnai susiduria su problemomis, jog į pirmą apklausą lyg ir noriai atėjusios nukentėjusios vėliau dingsta kaip į vandenį arba pradeda keisti parodymus.
„Tai veda į tyrimo nutraukimą“, – sakė pareigūnai. Tuo metu susitikime dalyvavusi psichiatrė paaiškino, kad toks aukos elgesys – visiškai suprantamas ir mediciniškai paaiškinamas.
„Moteris tolinasi nuo tyrimo, nes nori išlaikyti emocijų kontrolę. Svarbiausia tokiais atvejais pasitikėjimas pareigūnu ir kontakto užmezgimas. Nes net balso tonas – dalykiškas, šaltas, griežtas – gali išprovokuoti apsauginę reakciją. Būtų gerai, jei tyrimui vadovautų moteris arba pareigūnai, turintys žinių apie tai, kaip jaučiasi nukentėjusioji“, – sakė VšĮ „Psichoterapijos konsultacijų centras“ gydytoja-psichiatrė-psichoterapeutė Živilė Paulauskienė.
Apie tai, kad pareigūnams gali pritrūkti specifinių žinių, užsiminė ir patys teisėsaugos atstovai. Anot Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vladimiro Kakoškino, šias spragas stengiamasi užkaišioti: prokuratūros ir policijos darbuotojams rengiami tiksliniai seminarai, kuriuose pasakojama, kaip teisingai atlikti apklausą, kaip elgtis iškilus vienai ar kitai situacijai, vadovauti tyrimui.
„Darome viską, kad tokie tyrimai vyktų sklandžiai, o bylos pasiektų teismą ir nusikaltėliai sulauktų realių bausmių“, – tikino prokuratūros atstovas.
Kauno apygardos duomenimis, pernai Kauno apskrityje buvo tirta 14 baudžiamųjų bylų, tarp kurių 9 – prekybos žmonėmis, 2 – vaiko pagrobimo. Į teismą pateko 7 iš jų. Dar 5 buvo nutrauktos, pritrūkus įrodymų.
Padeda dvasininkai
Kalbėdami apie bendradabiavimą pareigūnai bei socialiniai darbuotojai atkreipė dėmesį, jog šiuo metu itin mažai į jį yra įsitraukusios Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Dažnai jų darbuotojai net nežino, kaip atpažinti potencialias prekybos žmonėmis aukas, kur jas nukreipti, kilus įtarimams ar sulaukus pagalbos šauksmo.
Itin palankiai vertinamas dvasininkų įsitraukimas. Kunigais ir vienuoliais nukentėjusieji pasitiki, todėl pasitaiko atvejų, kad būtent šie žmonės pirmieji išgirsta kraupius išgyvenimus patyrusių prekybos žmonėmis aukų prisipažinimus.
Psichiatrai pabrėžia, kad nuo prekiautojų žmonėmis nukentėjusiems žmonėms svarbu turėti galimybę pasijusti nekaltais. Todėl išdrįsusieji ieškoti pagalbos ir dalyvauti tyrime dažnai apdovanojami: į kalėjimą pasiųstas jų kankintojas dovanoja naujas viltis. Žmonės bent iš dalies pasveiksta.
