Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Skandinavų požiūris į sekso vergiją: „Net jei mergina išnaudota Lietuvoje, ji sulauks pagalbos Suomijoje“

Prostitucija
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Asociatyvi iliustracija
Šaltinis: 15min iš Helsinkio
2
Skaitysiu vėliau
A A

Tapti prekybos žmonėmis auka nelinkėtume niekam. Tačiau jei taip atsitiktų, viena geriausių šalių pasaulyje atsidurti nuo šio nusikaltimo nukentėjusiam asmeniui yra Suomija. Suomiai šioje srityje yra sukūrę vieną pažangiausių socialinių modelių, o pagalbos ten gali tikėtis ne vien pačioje Suomijoje nukentėjusios, bet anksčiau ar vėliau šioje šalyje atsidūrusios prekybos žmonėmis aukos.

Kas tuo rūpinasi ir kaip tai veikia praktiškai, Skandinavijos, Baltijos šalių ir netgi Rusijos žiniasklaidai nutarė pristatyti Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje (apmokėjęs ir 15min žurnalisto kelionę), surengęs pažintinių seminarų ciklą Helsinkyje.

Prekyba žmonėmis, nepriklausomai nuo šio nusikaltimo formos, yra viena pelningiausių ir pavojingiausių kriminalinių sričių pasaulyje. Todėl turime daryti viską, kad užkirstume tam kelią, o blogiausiu atveju – bent pagelbėtume nuo šio baisumo nukentėjusiems žmonėms, įsitikinę šioje jautrioje srityje sistemingai ir efektyviai ne vienus metus dirbantys suomiai.

Policija seka, kaip kinta prostitucijos „rinka“

Tipinė prekybos žmonėmis auka yra pelnymuisi iš prostitucijos išnaudojama moteris. Taip pat tai gali būti asmuo, nepriklausomai nuo lyties, verčiamas nelegaliai dirbti vergiškomis sąlygomis.

Suomijos teisėsauga ir kitos suinteresuotos institucijos nuolat atlieka monitoringą, kad žinotų apie prekybos žmonėmis aukų mastus savo šalyje.

Suomijos sostinėje šiuo metu savo kūnu prekiauja apie 40 rusių. Jos sudaro maždaug penktadalį visų Helsinkio policijai žinomų prostitučių.

Pavyzdžiui, perkamo sekso „rinkoje“ rusių šiuo metu dirba apie 40 (tai sudaro maždaug 20 proc., arba penktadalį, visų Helsinkio policijai žinomų prostitučių).

Apie savo paslaugas jos skelbiasi ne tik internete. Kai kurios klientų ieško restoranuose arba tiesiog gatvėje. Beje, suomių pareigūnai puikiai žino 4 konkrečius restoranus, kuriuose sukiojasi klientų ieškančios naktinės „plaštakės“.

Dar prieš kelerius metus „sekso darbininkių“ iš Rusijos procentas svyravo tarp 50 ir 60. Dabar jų vietą užima atvykėlės iš Bulgarijos, Čekijos, Rumunijos. Estijos piliečių dalis irgi mažėja.

Pareigūnų duomenimis, dauguma prostitučių sutenerių neturi. Tačiau jei toks yra ir jis, tarkime, yra rumunas, tai ir jo prižiūrima mergina yra rumunė. Bet jei prostitutė yra estė arba rusė, suteneris, pareigūnų žodžiais tariant, tikriausiai bus suomis.

Lietuviai garsėja kaip vagys ir plėšikai

„Lietuviai Suomijos teisėsaugai yra žinomi kaip plėšikai, taip pat jūsų tautiečiai yra pagarsėję dėl vagysčių“, – 15min sakė Helsinkio policijos departamento detektyvas inspektorius Kennethas Erikssonas.

Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr./Helsinkio detektyvo inspektoriaus Kennetho Erikssono akiratyje – ir nusikaltėliai iš Lietuvos.
Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr./Helsinkio detektyvo inspektoriaus Kennetho Erikssono akiratyje – ir nusikaltėliai iš Lietuvos.

Pareigūnas užtikrino, kad nei prekybos žmonėmis, nei prostitucijos ar pelnymosi iš to srityje Lietuvos piliečiai Suomijoje faktiškai jokių „nuopelnų“ neturi.

Detektyvas K.Erikssonas įsitikinęs, kad taip yra dėl Lietuvos geografinės padėties. Pavyzdžiui, iš Tailando ar Nigerijos kilusiai prostitutei pirmiausia reikia kažkaip patekti į Europą. Kai moteris atvyksta į Ispaniją arba Italiją ir dėl akių susitvarko laikino leidimo gyventi ten dokumentus, ji gali nevaržomai keliauti po visą žemyną netgi lėktuvu. Todėl iš pietų Europos „karjeros“ Suomijoje siekiančios sekso „darbuotojos“ skrenda tiesiai į Helsinkį arba, jei nori bent šiek tiek sumėtyti pėdas, į Taliną.

Iš Estijos sostinės perkamas kelto bilietas į Suomiją, o keltų keleiviai nėra registruojami, tad patikrinimo jie gali sulaukti nebent atsitiktinai. Tačiau net ir tokiu atveju vargu ar pareigūnai turės pagrindą pakeliui sulaikyti būsimąją Suomijos sekso „darbininkę“.

Tuo metu Lietuva šiame kontekste lieka nuošalyje. Mūsų valstybė prostitutėms net netampa tranzito šalimi. O Lietuvos pilietės, susiruošusios prekiauti savo kūnu užsienyje, dažnai „laimės“ ieško Norvegijoje, Vokietijoje, kitose Europos šalyse, bet ne Suomijoje.

Moka iki 300 eurų per mėnesį

Suomiai nuo 2009 metų turi specializuotą instituciją, kuri centralizuotai rūpinasi pagal principą „tave parduos kaip lėlę“ išnaudojamais asmenimis.

Suomijos Nacionalinis pranešėjas dėl prekybos žmonėmis (Finnish national rapporteur on trafficking in human beings) yra vienintelė visame regione organizacija, veikianti kaip nepriklausomas institutas.

Pranešėjas kasmet teikia ataskaitas Suomijos vyriausybei, o kartą per ketverius metus šios srities aktualijos ir veiklos rezultatai pristatomi tiesiogiai Suomijos parlamente.

„Šios metinės ataskaitos sukeldavo audringą reakciją dėl nukentėjusiųjų situacijos mūsų šalyje“, – teigė Nediskriminavimo Ombudsmeno tarnybos vyresnioji specialistė Venla Roth.

Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr./Iš kairės: Maria Swanljung, Venla Roth,  Jari Kähkönenas, Veli-Pekka Rautava
Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr./Iš kairės: Maria Swanljung, Venla Roth, Jari Kähkönenas, Veli-Pekka Rautava

Svarbu tai, kad Pranešėjas turi tam tikrų išskirtinių teisių – pavyzdžiui, gauti su prekybos žmonėmis bylų tyrimu susijusią informaciją, kuri paprastai yra prieinama tik teisėsaugos institucijų atstovams, bet ne visuomenei ar žiniasklaidai. Tiesa, gauti konfidencialūs ar operatyviniai duomenys negali būti viešinami, jie būna skirti Pranešėjo „vidiniam naudojimui“.

Tuo tarpu valstybinė suomiška Paramos prekybos žmonėmis aukoms sistema laikoma viena pažangiausių Europoje. Paramos įstaigos realiai remia nukentėjusiuosius, pradedant jų teisinėmis konsultacijomis ir baigiant kur kas labiau apčiuopiama pagalba: gali būti suteikiamas būstas, išmokama finansinė parama (iki 300 eurų per mėnesį).

Aukos iš Nigerijos, Indijos, Irako

Ombudsmeno tarnybos specialistė V.Roth kalbėjo: „Daugelis suomių tiki, kad dauguma žmonių užsiima prostitucija, nes patys to nori, o ne todėl, kad yra priversti tai daryti.“

Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr./Helsinkyje
Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr./Helsinkyje

V.Roth taip pat minėjo, kad daugumą nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis suomiai deportavo ten, iš kur jie atvyko – pavyzdžiui, į Italiją. „Esame nuvykę ten pasidomėti, ar toje šalyje deportuotoms aukoms teikiama pagalba. Atsakymas: žinoma – ne“, – apgailestavo ji.

„Suomija neturi tokių resursų, kaip Norvegija, kuri gali padėti tvarkytis šioje srityje užsienio šalims, pavyzdžiui, Lenkijai“, – pareiškė Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Veli-Pekka Rautava.

Joutseno priėmimo centro, kuris yra nacionalinės pagalbos aukoms sistemos dalis, direktorius Jari Kähkönenas vardijo valstybes, iš kurių daugiausiai yra kilusios prekybos žmonėmis aukos: Nigerija, Somalis, Afganistanas, Irakas, Bangladešas, Suomija, Indija, Kamerūnas.

Mes niekada nesakome „sekso darbininkė“, nes nemanome, kad tai darbas.

„Policija, prokuratūra ir net teisėjai dažnai negeba identifikuoti prekybos žmonėmis problemos“, – apgailestavo V.Roth.

Nevartoja frazės „Sekso darbininkė“

Nediskriminavimo Ombudsmeno tarnybos Komunikacijos vadovė Maria Swanljung pripažino, kad nušviesti prekybos žmonėmis problematiką šiuolaikinėje sparčioje žiniasklaidoje yra labai sudėtinga: „Žurnalistai labai retai būna nusiteikę pakasinėti giliau.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Prostitucija
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Prostitucija

M.Swanljung minėjo, kad šia tema rašanti žiniasklaida dažnai griebiasi skambių frazių: „sekso vergė“, „profesorius-grobuonis.“

„Kai taip parašoma, parodomas labai nešiuolaikiškas požiūris. Pavyzdžiui, mes niekada nesakome „sekso darbininkė“, nes nemanome, kad tai darbas. Geriau sakykime „prekybos žmonėmis auka“, – aiškino tarnybos atstovė.

Jos požiūriu, užtenka vien pasakyti frazę „prekyba žmonėmis“, ir jūs susilauksite dėmesio, nes didžiulis žmogaus teisių pažeidimas. Vienas žiniasklaidos atstovas iš Norvegijos oponavo, kad pačios aukos vadina save vergėmis, o žurnalistams šis žodis padeda pasiekti skaitytojus.

Aukų netardo, tik stengiasi padėti

Pagalbos nukentėjusiesiems srityje Suomijoje darbuojasi ir keletas nevyriausybinių organizacijų. Viena tokių yra RIKU – Pagalba aukoms Suomijoje (Victim Support Finland).

Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr./Helsinkyje
Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr./Helsinkyje

Tiesiogiai su prekybos žmonėmis aukomis bendraujantys nevyriausybinių organizacijų atstovai pripažįsta niekuomet tiksliai nežinantys, iš kokios šalies jos atvyko. „Mes tik žinome, kokia kalba jos kalba. Dažnai tai būna rusų kalba, taip pat anglų. Angliškai kalba ir tos, kurios atvyksta iš Nigerijos. Pasitaiko ir kalbančiųjų ispaniškai, rečiau – prancūziškai. Nekamantinėjame, iš kur jūs atvykę, koks jūsų vardas, pavardė, o tik paklausiame, kokios pagalbos jums reikia“, – tikino RIKU vadovė Katariina Westman.

Ji dar pridūrė: „Net jei sekso vergė buvo išnaudojama Lietuvoje, ji sulauks pagalbos Suomijoje.“

Suprasti akimirksniu

  • Pasaulyje egzistuoja daugybė prekybos žmonėmis formų. Jos nuolat kinta, atsiranda vis naujų būdų ir priemonių, prisidedančių prie žmonių išnaudojimo pačiais įvairiausiais tikslais. Prekyba žmonėmis gali būti:
  • Seksualinis išnaudojimas
  • Vergiškas darbas
  • Išnaudojimas nusikaltimų vykdymui
  • Prekyba organais
  • Priverstinės santuokos
  • Elgetavimas renkant lengvatikių aukas
  • Vaikų pornografija
  • Moterų išnaudojimas surogatinei motinystei
  • Vaikų išnaudojimas kariuomenėse

Suomijos pabėgėlių konsultavimo centro teisininkė Anna Smallenburg antrino: „Žmonėms, kurie svetimoje šalyje nežino kalbos, neišmano įstatymų, yra labai svarbu sužinoti, kokią pagalbą jie gali gauti.“

Ji pridūrė per 7 metus nesutikusi nė vienos aukos, kuri žinotų, kad Suomijoje yra pagalbos nukentėjusiesiems programa ir kuo tai skiriasi nuo prieglobsčio prašymo. Jos teigimu, netgi tos programos dalyviais tapusios aukos kartais nesuvokia, kad dalyvauja šiame globos procese.

Kriminaliniai Lietuvos ryšiai – su Norvegija

K.Westman pasakojo, kad Suomijoje yra daugybė bylų, kai žmonės buvo išnaudojami Italijoje arba Ispanijoje, arba, pavyzdžiui, patyrė skriaudą pakeliui iš Nigerijos į Italiją. „Net jei nusikaltimas jų atžvilgiu nebuvo padarytas Suomijos teritorijoje, mes vis tiek laikome juos prekybos žmonėmis aukomis ir vertiname, kad jų padėtis vis dar yra labai pažeidžiama“, – pabrėžė RIKU vadovė.

Net jei nusikaltimas jų atžvilgiu nebuvo padarytas Suomijos teritorijoje, mes vis tiek laikome juos prekybos žmonėmis aukomis, – pabrėžė RIKU vadovė K.Westman.

Kalbėdama apie Lietuvą ji pabrėžė, kad lietuviai turi labai gerus „biznių“ ryšius su Norvegija. „Ten lietuviai ir siunčia prekes“, – pažymėjo K.Westman ir pridūrė, kad Suomijoje itin daug sekso darbininkių iš Estijos (atsižvelgiant į šių šalių glaudų ryšį).

Beje, gana neįprasta tai, kad kazino Suomijoje yra valstybės monopolis, ir būtent iš lošimo pajamų yra finansuojamos nevyriausybinės organizacijos. Į NVO biudžetą taip pat atplaukia ir vietinės savivaldybės, ir Europos Sąjungos paramos lėšos.

„Sekso darbininkėms“ reikėtų profsąjungų?

Vietinės nevyriausybinės organizacijos Pro-tukipiste vadovė Jaana Kauppinen naudoja kur kas tiesmukesnę leksiką. Ji teigia, kad yra žmonių, kurie užsiima seksu, atlikdami tai kaip darbą.

„Net jei jūsų darbas jums nepatinka, kartais jūs vis tiek jį atliekate kasdien, nes turite iš kažko gyventi. Toks ir jų požiūris“, – apie prostitutes kalbėjo J.Kauppinen.

Net jei jūsų darbas jums nepatinka, kartais jūs vis tiek jį atliekate kasdien, nes turite iš kažko gyventi, – dalies prostitučių požiūrį atskleidė J.Kauppinen.

Ji dar pridūrė: „Jos pačios vartoja žodį dirbti, todėl aš nepuolu joms aiškinti, kad jos yra išnaudojamos.“

Apie tai, kad Pro-tukipiste vadovė mąsto ne visuomet populiariai ir standartiškai, byloja ir jos mintys dėl galimo prostitucijos legalizavimo ir netgi „sekso darbininkių“ profsąjungos kūrimo.

„Suteikti joms daugiau teisių yra geriau nei viską kriminalizuoti. Kriminalizavimas tinka mažai visuomenės narių grupei, o platesniam ratui reikia kitokio, lankstesnio požiūrio“, – teigė J.Kauppinen.

Jos žodžiais tariant, šioje srityje tyko daugybė spąstų: „Tai – kaip minų laukas. Pavyzdžiui, aukų grįžimas į Italiją – ten neretai jų laukia tie patys prekybos žmonėmis organizatoriai.“

Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr./Jaana Kauppinen
Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr./Jaana Kauppinen

J.Kauppinen aiškino, kaip veikia suomių įstatymai: net jei tu žinojai, kad savo noru vyksti teikti sekso paslaugų, nereiškia, kad netapai prekybos žmonėmis auka. „Viskas priklauso nuo realios situacijos, kur tu galiausiai atsidūrei“, – sakė ji.

Kita vertus, J.Kauppinen žvelgia realiai: „Aukoms nieko pažadėti negalime. Jokių garantijų. Mes tik galime suteikti informaciją.“

Vis dėlto, pagal suomišką modelį ir supratimą, nukentėjusieji nuo prekybos žmonėmis čia gali tikėtis tikrai daug: trumpo, efektyvaus teisėsaugos tyrimo, vėliau teismo, kurio metu auką gina išties gabūs tos srities teisininkai. Aukai taip pat suteikiamos būtinos medicininės paslaugos, pastogė, o vėliau gali būti teikiama reali pagalba naujam gyvenimui pradėti, pavyzdžiui, galimybė mokytis kalbos.

Tyrimai sunkūs, bylų daugėja

Pabėgėlių konsultavimo centro teisininkė A.Smallenburg paaiškino, kodėl prekybos žmonėmis bylų tyrimas sudėtingas, ir konkrečiai atsakingi asmenys dažnai lieka nenubausti.

„Kai kalbame su aukomis, jos mums pasakoja – taip, vienas mane nufotografavo, taip, antras davė man netikrą pasą, taip, trečias mane kažkur nuvežė“, – apie išskaidytą nusikaltėlių atsakomybę kalbėjo teisininkė.

Aišku tik tai, kad problemos mastai Suomijoje vis didėja. A.Smallenburg minėjo, kad Helsinkyje anksčiau buvo vienas administracinis teismas, sprendęs įvairius pabėgėlių klausimus, bet augant jo krūviams teko atidaryti dar tris tokios kompetencijos teismus.

Kur riba tarp sunkaus darbo ir vergovės

Suomijoje taip pat paplitusi prekybos žmonėmis forma yra priverstinis darbas. Europos nusikaltimų kontrolės ir prevencijos instituto prie Jungtinių Tautų (HEUNI) vyresnioji tyrėja Natalia Ollus teigia: „Daugybė migrantų yra priversti sutikti su prastomis darbo sąlygomis, nes neturi iš ko rinktis.“

Priverstiniam darbui išnaudojamiems asmenims tenka plušėti daug, o atlygį už tai jie gauna menką arba negauna visai, be to, tiek jų darbo, tiek gyvenimo sąlygos dažnai būna apgailėtinos. Žinoma, esama tam tikros ribos, kur žmogus dirba sunkiai ir uždirba nedaug savo valia, o kur jau prasideda jo išnaudojimas, tarsi vergo. „Vertindami tai turime atsižvelgti į aplinkybių visumą: ar tas asmuo turi pasirinkimą savo noru išeiti iš to darbo, ar jam nestinga sąmoningumo, ar jis suvokia savo teises, apskritai, ar jis neverčiamas atidirbinėti menamų skolų?“ – akcentus dėlioja mokslininkė.

N.Ollus pažymi, kad priverstinis darbas įstatymais yra pripažįstamas kaip nusikaltimas, tačiau pareigūnams trūksta gebėjimų šį nusikaltimą ir jo aukas identifikuoti. Ji kartoja, kad esminė priverstinio darbo atpažinimo formulė tokia: kažkas gauna iš to pelną, nes už itin ilgas darbo pamainas gali mokėti mažai arba nemokėti iš viso.

Mūsiškių priverstiniam darbui neišnaudoja

HEUNI organizacijos tyrėja Minna Viuhko užtikrino, kad Lietuvos nėra tarp tų šalių, kurių gyventojai išnaudojami vergiškam darbui Suomijoje.

„Manau, tai lemia jūsų šalies geografinė padėtis. Pavyzdžiui, kur kas daugiau Suomijoje yra priverstinio darbo prekybos žmonėmis aukų iš Estijos, iš kurios galima lengvai ir ganėtinai pigiai atplaukti keltu“, – teigė M.Viuhko.

Lietuvės už pinigus išteka Airijoje

Kaip savotišką rizikos faktorių Lietuvai ji paminėjo mūsų šalies ryšius su Airija.

„Man teko girdėti keletą atvejų, kai merginos iš Lietuvos buvo išnaudojamos būtent Airijoje, forminant ten fiktyvias santuokas“, – apie dar vieną prekybos žmonėmis formą sakė Europos nusikaltimų kontrolės ir prevencijos instituto tyrėja.

N.Ollus prisiminė paradoksalų atvejį, kai fiktyvią žmoną seksualiai išnaudojęs vyras dėl savo sunkios padėties pats buvo pripažįstamas prekybos žmonėmis auka.

Jos kolegė N.Ollus pabrėžė, kad paprasta fiktyvi santuoka savaime nėra prekyba žmonėmis. „Bet jei dėl formalumų besituokiantis žmogus negauna už šią savo paslaugą atlygio, jei asmuo yra mušamas ar juolab seksualiai išnaudojamas, tai iškart tampa nusikalstama veika“, – pažymėjo mokslininkė.

N.Ollus prisiminė iš praktikos vieną paradoksalų atvejį, kuomet fiktyviai merginą vedęs vyras nusikalto išnaudodamas ją seksualiai, tačiau tuo pat metu jis pats buvo pripažįstamas prekybos žmonėmis auka, nes buvo priverstas mokėti labai daug pinigų už nelegalų patekimą į Europą ir suteiktą galimybę (fiktyvios santuokos būdu) šiame žemyne legaliai įsitvirtinti.

Už vergovę restorane priteisė 54 024 eurus

Apie vieną konkrečią bylą, susijusią su žmogaus išnaudojimu darbe, žurnalistams papasakojo Suomijos policijos pareigūnai. 2015-2016 metais vykęs tyrimas prasidėjo po gauto anoniminio skundo.

Informatorius pareigūnams pranešė apie žmogų, vardu Mubinas, kuris dirba viename restorane kaip vergas, o ir gyventi yra priverstas darbo vietoje nežmoniškomis sąlygomis.

Policija prie restorano įrengė slaptą kamerą ir ėmė stebėti situaciją.

Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr./Policija sekė restoraną Helsinkyje, kuriame buvo išnaudojamas vyras iš Bangladešo
Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr./Policija sekė restoraną Helsinkyje, kuriame buvo išnaudojamas vyras iš Bangladešo

Esminiai skundo faktai pasitvirtino: Mubinas apie metus dirbo negaudamas tinkamo atlyginimo, restorano pagalbinėse patalpose jis glausdavosi 3-4 kvadratinių metrų kambarėlyje.

Netrukus buvo sulaikytas išnaudotojas – Mubino dėdė Abu iš Bangladešo. Aiškintis teisėsaugai teko ir Afrozai – Abu sutuoktinė buvo formali šio restorano savininkė.

Nuteistiesiems teismo nuosprendžiu paskirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė, tačiau liepta sumokėti Mubinui ir kitiems išnaudotiems darbuotojams 54 024 eurus algų.

„Beje, po šios bylos nukentėjusįjį Mubiną atsitiktinai pamačiau per televiziją. Jis pasakojo, kad šiuo metu dirba firmoje valymo srityje ir jam sekasi neblogai“, – minėjo Helsinkio policijos departamento vyresnysis detektyvas inspektorius Petri Rainiala.

Komentarai: 2
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min