Kaip žinoma, FNTT pareigūnei Linai Andriuškevičienei, teisininkui Petrui Butkevičiui ir vienos bendrovės vadybininkui Arūnui Antanaičiui kaltinimai šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikšti dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, piktnaudžiavimo ir ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo.
Bylos duomenimis, FNTT pareigūne dirbusi (šiuo metu nušalinta nuo pareigų) L.Andriuškevičienė, atlikdama ikiteisminį tyrimą, be asmens sutikimo, kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie svetimo žmogaus privatų gyvenimą. Tik dėl savo atliekamų pareigų ji sužinojo šią informaciją, be prokuroro leidimo atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis. L.Andriuškevičienė, kaip buvo įtariama, pasinaudojusi tarnybine padėtimi, rinko informaciją apie verslininko Meiro Klabino konkurentus, kad jis galėtų jiems pakenkti.
Tačiau bylą išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė ketvirtadienį paskelbė, kad kaltinimai nepasitvirtino, todėl paskelbtas išteisinamasis nuosprendis.
Teisiamas advokatas P.Butkevičius ir tyrėja L.Andriuškevičienė nuo jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų gindavosi itin aršiai.
Papildyta: Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Airinės Šerelytės ketvirtadienį pavakarę išplatintame pranešime rašoma, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo baigtas ir byla perduota teismui kaltinant L.Andriuškevičienę informacijos, sužinotos dėl savo tarnybos, apie kito asmens privatų gyvenimą panaudojimu, piktnaudžiavimu siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimu be leidimo, advokatą P.Butkevičių ir UAB „Baltijos turto holdingas“ vadybininką A.Antanaitį kaltinant neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu, organizavimu ir kurstymu piktnaudžiauti siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, organizavimu ir kurstymu atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis be leidimo.
L.Andriuškevičienei nebuvo pareikšti įtarimai ir ji jokioje ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadijoje nebuvo kaltinama nusikalstamų veikų (kyšininkavimo, tarpininko kyšininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo organizavimo, padėjimo piktnaudžiauti, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu), dėl kurių buvo pradėtas ir vykdomas operatyvinis tyrimas, padarymu. Valstybinis kaltintojas A.Antanaičio ir P.Butkevičiaus taip pat nekaltino nusikalstamų veikų (tarpininko kyšininkavimo, papirkimo) padarymu, dėl kurių buvo pradėtas operatyvinis tyrimas ir sankcionuotas specialiųjų priemonių taikymas.
Teisme išnagrinėjus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus prokuroras iš esmės pakeitė kaltinimus L.Andriuškevičienei, P.Butkevičiui ir A.Antanaičiui. L.Andriuškevičienė nebekaltinama ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimu be leidimo (BK 247 str. 1d.), A.Antanaitis ir P.Butkevičius nebekaltinami neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu (BK 167 str. 1d.), tačiau kaltinami bendrininkų grupėje sukurstę valstybės tarnautoją be asmens sutikimo kitų asmenų labui panaudoti informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą.
Valstybinio kaltintojo teismui pateiktą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą sudarė kaltinamosios L.Andriuškevičienės atlikto ikiteisminio tyrimo medžiaga, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bankroto bylos dokumentų kopijos, įvairaus turinio prokurorų nutartys, lydraščiai, proceso dalyvių prašymai ir skundai. Likusi teismui pateiktų įrodymų dalis buvo STT pareigūno nuožiūra atrinktų ir asmeniniu vertinimu korupcinių nusikaltimų padarymą patvirtinančių telefoninių pokalbių garso įrašai ir protokolai.
Priimdamas nuosprendį teismas vadovavosi įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito. Kaltinimai L.Andriuškevičienei, P.Butkevičiui ir A.Antanaičiui iš esmės buvo grindžiami tik operatyvinio tyrimo metu užfiksuotų pokalbių ištraukomis.
Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę, padarius jam įkaltintas nusikalstamas veikas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėliojimais, abejonėmis ar prielaidomis, net jeigu jos išsakytos prokuroro baigiamojoje kalboje.
Nusikalstamų veikų, įkaltintų kaltinamiesiems, įrodinėjimo požiūriu, byloje surinkti ir teismo ištirti operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys, kuriais iš esmės grindžiami kaltinimai, nebuvo pakankami nusikalstamų veikų padarymui konstatuoti, buvo išnaudotos visos teisėtos galimybės įvykio aplinkybėms nustatyti. Kitų priemonių, leidžiančių gauti tiesioginius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinamiesiems įkaltinamų veikų padarymo, nėra.
Teismas, ištyręs visus įrodymus, objektyviais duomenimis negalėjo pašalinti byloje esamų prieštaravimų ir kilusių abejonių, todėl visos jos vertintos kaltinamųjų naudai ir kaltinamieji išteisinti pagal pareikštus kaltinimus neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
Tiesa, šiandieninis išteisinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjo, per 20 dienų prokurorai dar gali jį apskųsti apeliacine tvarka.
