EŽTT sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą paskelbtas sausio 10 dieną, informuoja Teisingumo ministerija.
Petras Česnulevičius į Strasbūro teismą kreipėsi 2006 metais. Jis skundėsi, kad Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose kalintas jo sūnus 2000 metų rugpjūčio 4 –6 dienomis buvo keliskart sumuštas nenustatytų asmenų ir mirė nuo sužeidimų.
Jis skundėsi, kad Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose kalintas jo sūnus 2000 metų rugpjūčio 4-6 dienomis buvo keliskart sumuštas nenustatytų asmenų ir mirė nuo sužeidimų.
Pirmą kartą pataisos namų prižiūrėtojai, aptikę Arūną Česnulevičių su sumušimo žymėmis, saugumo tikslais uždarė jį baudos izoliatoriuje iki ryto. Tačiau jis atsisakė būti apžiūrėtas gydytojo, rašyti paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių bei likti baudos izoliatoriuje arba sveikatos priežiūros patalpose. Vėliau A.Česnulevičius buvo dar porą kartų užpultas ir sumuštas.
Po trečio sumušimo, suteikus medicinos pagalbą ir vėliau nugabenus į ligoninę, A.Česnulevičius kitą dieną mirė nuo patirtų sužalojimų.
Nuteistojo tėvas kreipėsi į EŽTT su skundu, kad įkalinimo įstaiga neužtikrino jo sūnaus saugumo kalinimo metu, o valstybės institucijos neatliko veiksmingo jo sūnaus nužudymo aplinkybių tyrimo bei nenustatė kaltų asmenų.
Bylą išnagrinėję Lietuvos teismai nenustatė priežastinio ryšio tarp pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo sūnaus mirties.
Tačiau bylą nagrinėjęs tarptautinis teismas priminė, kad valstybė tam tikrais atvejais turi pozityvią pareigą imtis prevencinių priemonių apsaugoti asmenis, kad prieš juos nebūtų padaryta nusikalstama veika. EŽTT nusprendė, kad A.Česnulevičiui nebuvo užtikrinta saugi aplinka, nes pareigūnai nesugebėjo nustatyti, užkirsti kelio ir kontroliuoti smurto tarp nuteistųjų bei skubiai ir veiksmingai į jį reaguoti.
Teismas taip pat nustatė, kad nebuvo užtikrinta teisė į mirties aplinkybių tyrimą. Atkreiptas dėmesys, kad nors tyrimas įkalinimo įstaigoje pradėtas skubiai, tačiau atliktas netinkamai, nenustatyti kalti asmenys.
P.Česnulevičiui priteista 30 tūkst. eurų (103,5 tūkst. litų) neturtinei žalai bei 3,35 tūkst. eurų (11 tūkst. 557 litų) turtinei žalai atlyginti. Taip pat 770 eurų (2656 tūkst. litų) patirtoms teisinėms išlaidoms kompensuoti.
A.Česnulevičius su keturiais bendrininkais buvo nuteistas kalėti aštuonerius metus už tai, kad 1999-ųjų vasarį Vilniuje pagrobė iš klubo ėjusią merginą. Iš jos motinos pagrobėjai reikalavo 50 tūkst. JAV dolerių išpirkos, o pačią merginą penkias paras slėpė nuošalioje sodyboje Pasvalio rajone.
Teisingumo ministerija savo ruožtu primena, kad yra pradėjusi įkalinimo įstaigų pertvarką. Numatyta rekonstruoti bei naujai pastatyti keletą įkalinimo įstaigų, kuriose nuteistieji bus laikomi kamerų, t.y. atskirai ar po keletą, o ne bendrabučio tipo patalpose, kur vienoje vietoje gyvena daug nuteistųjų. Tai leis mažinti subkultūrų formavimąsi įkalinimo įstaigose bei galimų konfliktų tarp nuteistųjų riziką.
Reformuojant laisvės atėmimo įstaigų sistemą taip pat diegiami nauji veiklos principai, daugiau dėmesio skiriama individualiam darbui su nuteistaisiais, siekiant geriau juos prižiūrėti bei padėti jiems greičiau pasitaisyti, keisti jų elgesį.
