Kauno apygardos teismas grįžo prie itin sudėtingos bylos, kurioje iki tol teisėsaugos akiratyje nebuvęs ramaus būdo jaunuolis teisiamas už buvusio savo patėvio, iki paskutinės gyvenimo dienos terorizavusio jo motiną, seserį ir jį patį, nužudymo. Velionis – teisiamojo jaunesniojo brolio tėvas, nedavęs mažyliui savo pavardės.
Šokdino visus
44 metų Arvydas Leskauskas buvo nužudytas pernai gegužės 10-ąją savo motinos sodyboje, esančioje Kauno rajono Čekiškės seniūnijos Gegužėnų kaime. Kadaise jis pats čia parsivedė M.Lukošiaus motiną su dukra. Vyresnysis sugyventinės sūnus dar kurį laiką gyveno Kaune pas močiutę, bet pašlijus šios sveikatai persikėlė pas motiną.
Prieš ketverius metus A.Leskauskas susirado jaunesnę moterį ir persikėlė pas ją į Kauną. Buvusi sugyventinė, susilaukusi nuo jo trečiojo vaiko, liko Gegužėnuose – prižiūrėti sunkiai sergančios A.Leskausko motinos. Ši buvo dingstis savaitgaliais į Gegužėnus grįžti ir A.Leskauskui. Iš tikrųjų jis atvažiuodavo pagerti su buvusia sugyventine, gyvenusia iš savo vyresniųjų vaikų našlaičių pašalpų.
Lukošių kaimynystėje Kaune gyvenęs A.Leskauskas kažkada buvo sužalojęs vėliau jo sugyventine tapusios Gintarės Lukošienės vyrą. Tačiau teigiama, kad M.Lukošiaus tėvas mirė ne nuo šio sužalojimo peiliu.
Trūko kantrybė
Išgėręs A.Leskauskas tapdavo agresyvus. Ypač jis konfliktavo su sugyventinės vyresnėliu. Kartą A.Leskauskas buvo įdūręs peiliu į pilvą ir jam.
Tą lemtingą dieną konfliktą pradėjo pati G.Lukošienė, išgėrusi ji pradėjo auklėti dukrą. Seserį užstojo vos 18-os sulaukęs brolis, todėl neblaivus A.Leskauskas išvijo jį iš namų. Ir tai buvo ne pirmas kartas.
Pernakvojęs pas kaimynus, rytą 18-metis grįžo į savo vienintelius namus, kuriuose savaitgaliais šeimininkaudavo neblaivus svečias. Šis buvo dar girtesnis ir vėl puolė vyti vaikiną lauk, grasindamas nužudyti. M.Lukošius teigia trenkęs smarkuoliui į lūpą, kai šis pirmasis užsimojo prieš jį.
Kas buvo toliau, savo pažymoje apibūdina keturi psichiatrai ekspertai, atlikę M.Lukošiui skirtą psichologinę-psichiatrinę ekspertizę: „Darydamas nusikaltimą, jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nors tuometinė jo būklė nesiekė afekto lygio, tai buvo atsakas į ilgametį psichologinį poveikį“, – rašoma išvadoje. A.Leskauskui buvo suduoti devyni smūgiai – du iš jų buvo spyriai į pilvą, vyriškiui parkritus. Nors M.Lukošius avėjo šlepetėmis, plyšo spardomojo, kuriam įtarta kepenų cirozė, kepenys.
Palaikančiųjų daugiau
Remiantis psichiatrų išvada, prokuroras paprašė perkvalifikuoti M.Lukošiui pareikštą kaltinimą – iš tyčinio nužudymo į nužudymą labai susijaudinus (už tai gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.) Teisiamajam pasiūlyta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
M.Lukošiaus advokatė prašė bausmę, kuri bus skirta jos ginamajam, atidėti.
Nesiųsti M.Lukošiaus už grotų prašė ir paskutinė A.Leskausko sugyventinė, pateikusi 100 tūkst. litų ieškinį. Taip ji įvertino neturtinę žalą, žuvus A.Leskauskui, kurio invalidumo pensija buvo vienintelis jos ir su nužudytuoju sugyvento sūnelio pragyvenimo šaltinis. Šių metų pradžioje, sulaukęs vos metų ir dviejų mėnesių, jis mirė.
Prokuroro įsitikinimu, paskutinės A.Leskausko sugyventinės ieškinys – pagrįstas. Advokatė prašo jį atmesti arba bent perduoti nagrinėti civiline tvarka.
G.Lukošienė, paklausta, kaip vertina sūnui siūlomą bausmę, tik giliai atsiduso: „Man baisu...“ Apklausiama teisme ji pripažino, kad pražudė vaiką per alkoholį. Nuosprendis – po dviejų savaičių.
