Teismą sudomino karstas, padovanotas merginai per gimtadienį prieš nužudymą

LAT teisėjų kolegija ketvirtadienį pakliuvo į nekasdienę situaciją. Nors žemesnės instancijos teismas jau nuteisė žmogžudystėmis apkaltintą 17-metį čigoną Nikolajų S., Nemenčinėje nužudytos mergaitės tėvas Viktoras prašė teismo čigoną išteisinti.

Maža to, nužudytosios tėvas nedvejodamas pareiškė, kad atsisako 220 tūkst. litų, kuriuos teismas jam priteisė iš čigono Nikolajaus kaip turtinę ir neturtinę žalą. „Man šitie pinigai nereikalingi. Jau anksčiau esu sakęs, kad jie bus pervesti vaikų namams. Bet kam kaltinti žmogų, jei jis to nepadarė? Jei nebūtų to antro nusikaltimo, ką tada nuteistų? Juk Nikolajus – tik atpirkimo ožys“, – šiandien teisme kalbėjo nužudytosios nepilnametės tėvas.

Irmanto Gelūno/„Scanpix“ nuotr./Septyniolikmetis čigonas Nikolajus viliasi, jog LAT teisėjai patikės jo nekaltumu.

Teisėjas kreipėsi į Viktoro žmoną, Jovitos pamotę Renatą: „Ar jūsų vyras elgiasi teisingai, kad atsisakė priteisto ieškinio?“ „Teisingai“, – neužtikrintai, bet aiškiai ištarė ponia Renata.

Drama per 2007-ųjų Jonines

Sukrečianti 16-metės Jovitos žmogžudystė įvykdyta užpernai per Jonines. Žiauriai nužudytos merginos kūną Nemenčinėje (Vilniaus r.), atokioje vietoje, ant Nemenčios upelio kranto, rado butelius ten rankiojęs benamis.

Tą patį vakarą, įtarus šiuo nusikaltimu, buvo sulaikyti žinomo sostinės akušerio, Vilniaus universitetinės ligoninės gimdymo skyriaus vedėjo Romoaldo Juršėno sūnus Paulius su bičiuliu Viliumi Žiūku.

Tačiau po kelių mėnesių abu dvidešimtmečius iš kalėjimo paleido, o prieš teismą stojo kitas kaltinamasis – būtent čigonas Nikolajus. Į teisėsaugos akiratį jis pakliuvo, kai tą pačią vasarą esą gindamas savo seserį užmušė jos sugyventinį Rimą Petrošių. Pastarąją netyčinę žmogžudystę Nikolajus pripažino ir dėl jos atgailavo. Dėl Jovitos mirties su ašaromis akyse Nikolajus tikindavo esąs nekaltas. Jo gynyba visą laiką buvo paremta teiginiu, jog nužudymo momentu jis buvo už 70 kilometrų nuo Nemenčinės – Semeliškėse, kur šventė Jonines.Pavydas! Mano dukra buvo gražesnė, labiau išsilavinusi ir turtingesnė, – aukos tėvas svarstė, kodėl jo dukters nužudymo galėjo trokšti viena iš Jovitos draugių.

Tačiau teisme įtikinamai sudėlioti savo alibi vaikinas nesugebėjo.

Tyrimą labai apsunkino tai, jog į šią istoriją įsipainiojusių nepilnamečių būrys nuolat keitė parodymus.

„Teismas buvo absurdas“

Pasakodamas apie tai, kaip byla buvo nagrinėjama žemesnės instancijos teisme, ponas Viktoras šiandien sunkiai rinko žodžius ir stebėjosi, jog kaltinimai Nikolajui buvo paremti iš esmės vienos penkiolikmetės liudytojos A.K. parodymais, kuriuos ši buvusi Jovitos draugė keitė mažiausiai tris sykius. „Teismas buvo absurdas. Man trūksta žodžių. Nei jokio įrodymo, nei jokio pagrindo. Pradedant ikiteisminiu tyrimu ir baigiant visais kitais – visi tiki tik A.K. Duokit man ją penkiolikai minučių, aš viską sužinosiu!“, – karščiavosi jis.

Šį ketvirtadienį LAT teisėjai Kęstutis Jucys, Aloyzas Kruopys bei Violeta Ražinskaitė nutarė iš naujo ištirti teismo surinktus įrodymus. Nors kai kurie iš kelių dešimčių liudytojų davė parodymus jau po tris keturis kartus, jie vėl bus kviečiami į teismą. Tarp vėl kviečiamų liudytojų, žinoma, bus ir svarbioji nepilnametė A.K.

Dovana – molinis karstas

Nužudytosios tėvų advokatas Drąsutis Zagreckas teisėjams pasiūlė pasidomėti, ką per savo gimtadienį Jovita gavo dovanų iš A.K., kuri tuo metu pretendavo būti vadinama kone geriausia Jovitos draugė.

Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./Nuteistą vaikiną aršiai palaiko jo artimieji: motina, sesuo, kitos giminaitės.

Teisėjų kolegijos pirmininkas K.Jucys klausiamai pažvelgė į Jovitos tėvą, o pastarasis pareiškė: „Padovanojo gimtadienio progą „grabą“!

Teisėjas sekundei neteko amo: „Kaip suprasti?!“.

Jis kamantinėjo, kaip tas karstas atrodė, ar ir anksčiau Jovita iš A.K. gaudavo su mirtimi susijusių dovanų.

Jovitos tėvas pasakojo, kad anksčiau dovanų sąrašas būdavo labiau mergaitiškas: lūpdažiai, šešėliai, kita kosmetika. Dovanotas į du delnus telpantis molinis karstas su numirėliu viduje tėvą įsiutino, Viktoras pats jį čiupo ir išnešė į garažą.

„Įtariu 99 proc., kad A.K. rankos čia pridėtos! Man atrodo, čia jinai viską organizavo“, – teisme pareiškė ponas Viktoras.

Paklaustas, dėl kokių priežasčių A.K. galėjo norėti pakenkti savo draugei Jovitai, aukos tėvas paaiškino: „Pavydas! Mano dukra buvo gražesnė, labiau išsilavinusi ir turtingesnė.“Nikolajus – tik atpirkimo ožys, – teisme kalbėjo nužudytosios tėvas, atsisakęs priteistų 220 tūkst. litų.

Mįslė – ir dėl mobiliojo

Kitas teismui iškilęs klaustukas – kur dingo nužudytosios telefonas. Proceso dalyviai teismui priminė, jog kelios liudytojos buvo pasakojusios mačiusios Jovitos mobilųjį kriminalisto, vardu Grigorijus, rankose. Kitą dieną po žmogžudystės į nelaimės vietą pažioplinėti nuėjo kelios vietinės paauglės, pažinojusios Jovitą.

Tuo metu prie upelio dar dirbo tyrėjai, tikėjęsi rasti kažką, ko išvakarėse nepavyko aptikti dėl tamsos. Pareigūno Grigorijaus rankose ir buvo mobilusis. Atėjusių mergaičių policininkas paklausė, ar aparatas priklausė nužudytajai, ir išgirdo patvirtinimą.

„Telefonas buvo nužudymo vietoje. Bet jis dingo! O iš kur dingo? Iš kriminalistų!“, – emocingai pasakojo Viktoras. Jis minėjo, kad pareigūnai netgi prašė jo vėliau atnešti į nuovadą dėžutę, kurią netrukus grąžino. Tačiau mobiliojo pareigūnai negrąžino, o bylos medžiagoje apie jį apskritai neužsimenama.

Todėl teismas nurodė prokurorams pirmiausia nustatyti, kas tas pareigūnas Grigorijus, bei kartu su kitais liudytojais pakviesti jį į kitą posėdį vasario 4-tą dieną.