Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Teismas: buvusi teisėja Anželika Šimaitienė kalta, bet jos baudžiamoji byla nutraukiama

Anželika Šimaitienė
Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr. / Anželika Šimaitienė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nutartį vėtytoje ir mėtytoje, kol nesuėjo senatis, buvusios teisėjos ir jos sekretorės baudžiamojoje byloje.

Penktadienio rytą Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad dėl senaties nutraukia A.Šimaitienės baudžiamąją bylą.

Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog iš tiesų prezidentės pasmerkta buvusi teisėja ir jos sekretorė yra kaltos dėl joms inkriminuotų nusikalstamų veikų. Ankstesnis Kauno apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis šia naująja nutartimi yra panaikintas.

Šiandienė teismo nutartis įsiteisėjo iškart, tačiau dar gali būti apskųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, iš kurio ir šįkart grįžo į Apeliacinį teismą.

Kaip skelbta anksčiau, šįkart Apeliacinis teismas iš naujo apeliacine tvarka išnagrinėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėja dirbusi A.Šimaitienė (gim. 1970 m.) ir šio teismo posėdžių sekretorė Jolanta Rutkauskienė (gim. 1977 m.) buvo išteisintos dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumento klastojimo.

A.Šimaitienės gynėjas Apeliacinio teismo paprašė nutraukti baudžiamąjį procesą dėl akivaizdžiai per ilgos jo trukmės. Savo prašymą advokatas grindė Lietuvos Konstitucija, tarptautiniais dokumentais, Europos žmogaus teisių teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Gynėjas taip pat akcentavo, kad ši byla jau buvo nagrinėta po du ar tris kartus visose teisminėse instancijose.

Prokuroras savo baigiamojoje kalboje buvo išreiškęs nuomonę, kad toks A.Šimaitienės gynėjo prašymas yra parengtas rengiantis kreiptis į Strasbūro teismą ir prašė jį atmesti, kadangi baudžiamasis įstatymas nenumato tokios galimybės. Prokuroras prašė teismo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą abiem išteisintosioms dėl senaties.

Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija, kaip minėta, būtent tokią nutartį ir priėmė.

Tuo tarpu A.Šimaitienė, kurios atžvilgiu byla nutraukta, neliko patenkinta tuo, jog panaikintas ankstesnis ją išteisinęs nuosprendis, todėl žadėjo pasinaudoti savo teise pateikti kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui.

Skandalingos A.Šimaitienės istorijos CHRONOLOGIJA

Kaip skelbta anksčiau, prezidentas V.Adamkus 2006-ųjų vasario 21-ąją sustabdė A.Šimaitienės įgaliojimus bei davė sutikimą patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn, suimti ir kitaip suvaržyti jos laisves. Nuo to laiko ji neina teisėjos pareigų.

Teisėja A.Šimaitienė ir teismo sekretorė J.Rutkauskienė kaltintos suklastojusios dokumentus 2002-aisiais nagrinėtoje civilinėje byloje. Joje Vilniaus miesto savivaldybė bylinėjosi su pensininke, kuriai teisėjos sprendimu už 210 litų leista privatizuoti butą Šnipiškėse. STT agentai išsiaiškino, kad į teismo posėdį neatvykusi Vilniaus miesto savivaldybės valdininkė protokole buvo pažymėta kaip dalyvavusi bylos nagrinėjime.

Po ilgo teismų proceso Kauno apygardos teismas 2008 metų vasarį nutarė, kad A.Šimaitienė piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelę žalą valstybei, tačiau nepakako įrodymų, kad ji, veikdama kartu su sekretore, suklastojo dokumentus.

Teismas konstatavo, kad abi kaltinamosios negali būti patrauktos baudžiamojon atsakomybėn, nes pagal padarytas nusikalstamas veikas numatomas penkerių metų senaties terminas, kuris baigėsi 2007 metų vasarą.

Kauno apygardos teismo kolegija 2009 m. gegužę nusprendė teisėjos A.Šimaitienės ir sekretorės J.Rutkauskienės baudžiamąją bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

2009 spalį Lietuvos apeliacinis teismas buvo iš dalies patenkinęs buvusios teisėjos ir prokuroro apeliacinius skundus ir grąžinęs šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pastarasis naują nuosprendį priėmė 2010 m. kovo viduryje.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 metų birželio 18 d. atmetė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A.Šimaitienė ir šio teismo posėdžių sekretorė J.Rutkauskienė buvo išteisintos dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumento klastojimo.

Be to, jai palankiu verdiktu A.Šimaitienei priteista 295 tūkst. litų kompensacija – tokia susidarė kelerius metus jai nemokėto darbo užmokesčio suma.

Apeliaciniam teismui palikus išteisinamąjį nuosprendį, generalinis prokuroras Darius Valys tų pačių metų birželio 23 dieną kreipėsi į Seimą siūlydamas atnaujinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjos A.Šimaitienės įgaliojimus.

Galiausiai, teisėjos byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT).

2011 kovo 29 d. kasacine tvarka LAT išnagrinėjęs teisėjos A.Šimaitienės bylą konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų prokuroro skundo esminių argumentų ir bylą Lietuvos apeliaciniam teismui grąžino nagrinėti iš naujo.

Prokuroro apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas teisėją, nevertino vienos svarbios bylos aplinkybės: sprendime, kurio suklastojimu ji ir sekretorė buvo kaltinamos, įrašytos melagingos žinios apie bylos pareiškėjos kreipimąsi dėl nuomojamo buto privatizavimo. Tokių duomenų byloje nebuvo.

Pasak išplėstinės LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo aptarta ir nebuvo vertinama išteisinamajame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo išsamiai šią aplinkybę įvertinti ir padaryti motyvuotas išvadas dėl šio skundo argumento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, apeliacinis instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą ir jau vien dėl to sprendimas negali būti paliktas galioti.

Paskelbtoje LAT nutartyje pažymima, kad žemesnės pakopos teismas nepateikė ir aiškių motyvų, paaiškinančių, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Anot LAT, netinkamai buvo vertinami ir įrodymai.

Bylą nagrinėjusi septynių teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad priėmus apeliacinę nutartį, po dviejų dienų suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, taigi teisėjai ir posėdžių sekretorei negali būti priimtas nuosprendis.

Tačiau teismų praktikoje konstatuota, kad senaties terminų suėjimas dar nereiškia, jog turi būti paliekami galioti neteisėti ir nepagrįsti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo išteisinamieji nuosprendžiai. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai.

LAT konstatavo, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas po išteisinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo ir apeliacinės instancijos priimtos nutarties atmesti prokuroro apeliacinį skundą nėra aplinkybė, trukdanti dar kartą apeliacine tvarka tikrinti tokio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

Tokiu atveju, pasak LAT, Lietuvos apeliacinis teismas turi išnagrinėti visus byloje paduoto skundo esminius argumentus ir, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisingas, palikti jį galioti surašęs nutartį, kuri atitiktų įstatymo reikalavimus, o padaręs išvadą, kad šis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, turi jį panaikinti bei nutraukti bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Ši Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo galutinė ir neskundžiama.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min