Kaip informuoja Šiaulių apskrities VPK, pažintį su teisėsaugos darbuotojais pradėjęs būdamas 23 metų V. Povilaitis išklausė jau šeštą teismo nuosprendį savo gyvenime. Pirmą kartą jis buvo teisiamas 1994 metais už neteisėtą šaunamojo ginklo įsigijimą ir laikymą. Grįžęs iš Pravieniškių jis toliau užsiėmė nusikalstama veikla ir siekė pripažinimo tarp nusikalstamo pasaulio asmenų, tapo vienu jų vadeivų. Kelmės ir Raseinių rajonų gyventojai kentėjo nuo jo ir jo sėbrų daromų vagysčių, chuliganizmo ir kitų nusikaltimų.
2000 metų gegužę jis buvo teisiamas už chuliganizmą ir grasinimus pareigūnams, tačiau dėl tuo metu paskelbto Amnestijos akto nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas. Po poros metų V.Povilaitis pareigūnų vėl buvo suimtas ir jam pareikšti įtarimai dėl vagysčių, pastatų padeginėjimo, dėl poveikio nukentėjusiesiems, kad šie susitaikytų su juo, dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis bei sprogstamosiomis medžiagomis, kuriomis jis aprūpindavo nusikalstamą pasaulį. Teismas jį nuo visuomenės eliminavo aštuoneriems metams, tačiau į gimtuosius Tytuvėnus jis grįžo anksčiau.
2008 m. kovą V.Povilaitis Marijampolės teismo sprendimu iš pataisos namų buvo paleistas lygtinai, neatlikęs 2 metų laisvės atėmimo bausmės. Vyras buvo įpareigotas 4 kartus per mėnesį registruotis Kelmės pataisos inspekcijoje, naktį būti namuose, jam uždrausta ilgiau negu 7 paroms išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų.
Nusikaltėlių vadeivai nuolatinė pareigūnų kontrolė lygtinio paleidimo metu nepatiko, kadangi jis su įstatymais prasilenkiančių darbelių baigti nesiruošė. Kai Kelmės rajono policijos komisariato kriminalistai kartu su kolegomis iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro, siekdami surasti ir paimti nusikalstamu būdu įgytus daiktus, nusikaltimo įrankius bei kitus daiktus, turinčius reikšmės jo nusikalstamai veikai tirti, 2009 m. kovo 10 d. nuvyko daryti kratos į jo tėvų namus, V. Povilaitis juos pasitiko agresyviai, įsisiautėjo ir jėga pasipriešino pareigūnams. Pasipriešino, galima sakyti, visa šeima.
Pirmiausia, ištiktas isterijos ir siekdamas sunaikinti tyrimui reikšmingą informaciją, V. Povilaitis tėškė į sieną savo du mobiliuosius telefonus ir jų sudaužymu apkaltino pareigūnus. Matydami tokį ūmų jo elgesį, kriminalistai smarkuoliui uždėjo antrankius. Tada jis surakintomis rankomis smogė vienam pareigūnui į veidą, apkabino jį ir bandė smaugti. Kai pareigūno kolegos, tramdydami neprognozuojamą nusikaltėlį, su juo susigrūmė, atbėgę V. Povilaičio tėvai kibo vienam Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro kriminalistui į plaukus, nuo kito bandė nuplėšti kaukę, kuria buvo pridengtas veidas.
Pasodintas į tarnybinį automobilį V. Povilaitis šaukė nekenčiąs policininkų, grasinosi nuplėšti šalia sėdinčiam Kelmės kriminalistui ausį. Ausies nenuplėšė, tačiau surakintomis rankomis trenkė pareigūnui į galvą, antrankiais nubrozdindamas smilkinį.
Dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojams buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taškas šioje byloje padėtas šių metų gegužės pradžioje. Kelmės rajono apylinkės teismas konstatavo, kad V. Povilaitis lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietos metu padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą ir nuteisė pusantrų metų nelaisvės. Prie šios bausmės buvo pridėta ir ankstesnio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalis, todėl iš viso V. Povilaitis už grotų pasiųstas dvejiems su puse metų. Vyras buvo suimtas teismo salėje.
