Kaltinimai dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir didelę istorinę reikšmę turinčio pastato sugadinimo pateikti buvusiam Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadovui Jonui Ragauskui ir sąjungos nariui, remonto darbus atlikusios bendrovės direktoriui Modestui Petkevičiui.
J.Ragausko advokatė teismui pareiškė, kad su klientu susitarimą sudarė tik šią savaitę, todėl spėjo susipažinti tik su keliais bylos tomais iš visų 19-kos tomų.
Teisėja Danutė Mickevičienė sakė, kad reiktų bent perskaityti kaltinamąjį aktą, tačiau J.Ragausko advokatė nesutiko, teigdama, kad turėsianti pastabų ir prašymų, susijusių su kaltinamuoju aktu.
Kaltinamieji J.Ragauskas ir M.Petkevičius su žurnalistais bendrauti nepanoro, tuo metu į posėdį atvykę Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos atstovai žurnalistams teigė, kad sekmadienį išrinktas naujas sąjungos vadovas, J.Ragauskas šių pareigų jau nebeeina.
Toliau byla bus nagrinėjama gegužės 6 ir 19 dienomis. Ankstesni posėdžiai byloje neįvyko dėl advokatų keitimosi ir kitų priežasčių.
J.Ragauskas ir M.Petkevičius su žurnalistais bendrauti nepanoro, tuo metu į posėdį atvykę Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos atstovai žurnalistams teigė, kad sekmadienį išrinktas naujas sąjungos vadovas, J.Ragauskas šių pareigų jau nebeeina.
Sausio mėnesį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir prokuratūra pranešė, kad du Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos nariai kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir didelės istorinę reikšmę turinčio pastato sugadinimu, atnaujinant Trakų Vokės dvaro rūmų infrastruktūrą.
Tyrimo metu nustatyta, kad neteisėtai pasisavinta beveik 800 tūkst. litų Lietuvos ir Norvegijos skirtos paramos, skelbta pranešime.
Norvegija ir Lietuva Trakų Vokės dvaro rūmų rekonstrukcijai skyrė daugiau kaip 2,2 mln. litų. Už šiuos pinigus rūmuose turėjo būti atlikta šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų renovacija, pastatyta katilinė. Tyrimo metu nustatyta, kad ne visi sutartyse numatyti darbai buvo atlikti – nepaklota dalis parketo, netinkamai atliktas perdangos apšiltinimas, nepakeisti automatiniai jungikliai, tačiau dokumentuose melagingai įrašyta, kad statybinės medžiagos panaudotos ir darbai padaryti.
Netinkamai atlikus remonto darbus, buvo sugadinti rūmų pastato pamatai, rūsio, pirmojo ir antrojo aukštų sienos, medinės perdangos. Dėl nekokybiškų statybos darbų rūsyje ėmė kauptis vanduo, ėmė drėkti itin vertingas mūras, išplito pelėsis.
Kultūros paveldo departamento duomenimis, sugadinus architektūrinį paminklą, buvo pažeistas viešasis interesas ir padaryta žala už 133 tūkst. litų. Departamentas byloje yra pateikęs civilinį ieškinį.
