Kaip informuoja Generalinė prokuratūra, tokį sprendimą priėmė Panevėžio apygardos teismas, patenkinęs prokurorų apeliacinį skundą dėl nepagrįsto pirmosios instancijos priimto nuosprendžio, kuriuo prieš mažametį sūnų smurtavęs A.M. buvo išteisintas. Teismas taip pat patenkino vieno tūkstančio litų civilinį ieškinį mažamečio nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti.
„Prokurorai, gindami smurtą patiriančių nepilnamečių vaikų interesus ir jų teises, siekia pripažinti šeimoje smurtaujančius asmenis kaltais ir juos nubausti, nes norime, kad ir patys tėvai suprastų pasielgę netinkamai ir net nusikalstamai, todėl nenorėjome sutikti su vieno jų nepagrįstu, neatitinkančiu faktinių bylos aplinkybių išteisinimu. Kartais tam prireikia nemaža pastangų – papildomo teisminio tyrimo ir ekspertizių, tenka pasikviesti į pagalbą ir specialistus,“- teigė Panevėžio apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus prokuroras Ignas Raila, besispecializuojantis nepilnamečių justicijos srityje.
Pasak prokuroro Igno Railos, šioje byloje priimti teisingą sprendimą padėjo vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto atlikta išsami ir argumentuota ekspertizė. Tokį skyrių, kuris atlieka vaikų teismo psichiatrijos bei psichologijos ekspertizes ir įvertina vaikų duodamų parodymų patikimumą, šiemet įsteigė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyba.
A.M. buvo kaltinamas užpernai gruodžio 23 d. savo namuose Vaivadų kaime sugriebęs tuomet vienuolikametį sūnų už plaukų ir metęs jį į sieną. Šį įvykį matė ir apie smurtavusio tėvo veiksmus papasakojo motina ir viena liudytoja, kuri teigė, kad tėvas, paėmęs abiem rankom sūnų už galvos, trenkė jį galva į sieną net du ar tris kartus.
Apie tėvo smurtą, patirtą per moksleivių atostogas, motina su sūnumi šeimos gydytojui papasakojo tik pernai metų pradžioje. Specialistai nustatė odos nubrozdinimą kairėje ausyje ir pripažino, kad tokiu smurtiniu elgesiu tėvas sutrikdė jo sveikatą.
Valstybinį kaltinimą palaikęs nagrinėjant bylą miesto apylinkės teisme Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Giedrius Jasiulaitis, nesutikdamas su nepagrįstai priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, teigė, kad miesto apylinkės teismo išvados, kuriose nurodoma apie nepadarytą nusikalstamą veiką, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Prokuroras Giedrius Jasiulaitis prašė teisiamajam paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėti metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 8 MGL dydžio – 1040 litų įmoką į nuketėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Įstatymas tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, numato laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų.
