Vėžlio greičiu į priekį stumiama byla, kurioje 29 metų vilnietis vairuotojas po susidūrimo su elniu siekia iš valstybės prisiteisti 8200 litų už sudaužytą automobilį.
Nors šis ieškinys Vilniaus 3-iąjį apylinkės teismą pasiekė dar 2008 metų birželį, tik šį antradienį byloje surengtas parengiamasis posėdis, o bylos nagrinėti iš esmės šalys susirinks vasaros pabaigoje.
Avarija prieš Kalėdas
Šios istorijos pradžia – 2007 metų gruodžio 23 diena. Tą sekmadienio vakarą Arminas J. su bendrakeleive vyko keliu Radiškis–Anykščiai–Rokiškis (Anykščio r.). Per mišką vedančio kelio 21-ajame kilometre staiga priešais automobilį SAAB 900 iš pakelės griovio iššoko elnias. Per avariją mašinos keleiviai rimčiau nenukentėjo, tačiau elnias žuvo, o transporto priemonė buvo smarkiai suniokota.
 |
| Elniai ir kiti žvėrys ne tik puošia miškus, bet ir sukelia skaudžių nelaimių. |
Eismo įvykio aplinkybes tirdami policininkai pripažino, kad jokios Armino kaltės dėl avarijos nėra, išvengti susidūrimo su miško žvėrimi saugaus greičio neviršijęs vairuotojas neturėjo jokios galimybės.
Miško gyvūnai laikomi valstybės nuosavybe. Valstybė, išduodama leidimus medžioti, netgi gauna iš to pajamų. Todėl byloje dėl avarijos su elniu sudaužyto automobilio būtent Lietuvos valstybė yra patraukta kaip atsakovė, atstovaujama šalies Vyriausybės. Trečiųjų asmenų statusas byloje suteiktas Policijos departamento, Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos bei Aplinkos ministerijos atstovams.
Sostinės apylinkės teismas iš pradžių apskritai abejojo, ar gali nagrinėti tokio pobūdžio bylą, todėl kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Pastarojo teisėjai nutarė, kad byla turi būti nagrinėjama.
Panaši istorija su mersedesu
Beje, kol vairuotojo Armino ginčas su valstybe buvo vilkinamas dėl procedūrinių dalykų, įvyko dar kai kas svarbaus.
Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT) pasiekė byla, kurioje bendrovė „If draudimas“ siekia prisiteisti iš valstybės bemaž 38 tūkst. litų, kuriuos kaip kasko draudimo išmoką sumokėjo vienai firmai už mikroautobusiuko Mercedes-Benz Sprinter 313 remontą. Mersedesas 2006 metų gegužės 11 dieną buvo sudaužytas beveik tokiomis pačiomis aplinkybėmis – užmiesčio kelyje iš miško staiga iššokus briedžiui.
Kasko draudimo neturėjusiam, todėl žalos atlyginimo tiesiogiai iš valstybės reikalaujančiam Arminui atstovaujantis advokatas Virgilijus Kaupas džiugiai mojuoja kovo 24 dieną LAT priimtu nutarimu – jame aiškiai išdėstoma valstybės atsakomybė už laukinių žvėrių padarytą žalą.
LAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog Civilinio kodekso (CK) 6.267 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala turi būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
Tačiau nėra įstatymo arba jo normos, tiesiogiai nustatančios, kad atlyginama laukinio žvėries padaryta žala ir nustatytas subjektas privalantis ją atlyginti tuo atveju, kai žala padaryta automobiliui susidūrus su priešais išbėgusiu laukiniu žvėrimi.Neabejotina, kad laukinio žvėries staigus išbėgimas kelyje prieš važiuojantį automobilį aiškiai kelia grėsmę žmogaus gyvybei, sveikatai ir turtui, – pabrėžė Aukščiausiojo teismo teisėjai.
Vis dėlto, LAT vertinimu, egzistuojanti įstatymo spraga „negali paneigti asmens konstitucinės teisės gauti žalos atlyginimą“, juolab valstybė minėtu CK straipsniu yra priėmusi pareigą tą žalą atlyginti.
Esmė – žmogaus gyvybė
Aukščiausiasis Teismas ligi šiol nėra pateikęs savų vertinimų, kaip konkrečiai turėtų būti traktuojamos mašinų ir laukinių žvėrių avarijos, tačiau teismai gali remtis dar 2005 metų gegužės 13 dieną pateiktu su tuo susijusiu Konstitucinio Teismo nutarimu. Jame pažymima, jog vienas iš laukinių gyvūnų (jų rūšių) populiacijų valdymo (t. y. reguliavimo ir kontroliavimo) būdų yra medžioklė. Anot LAT, šios bylos kontekste turi reikšmės ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnio 2 punkte įtvirtintas eismo saugumo užtikrinimo principas – užtikrinti eismo dalyvių sveikatą ir gyvybę yra svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai.
„Visų pirma turi būti užtikrinta žmogaus sveikata ir gyvybė. Neabejotina, kad laukinio žvėries staigus išbėgimas kelyje prieš važiuojantį automobilį aiškiai kelia grėsmę žmogaus gyvybei, sveikatai ir turtui“, – pabrėžė LAT teisėjų kolegija.
LAT nusprendė bylą dėl sudaužyto mersedeso grąžinti Vilniaus apygardos teismui. Ji iki šiol dar neišnagrinėta. Kol Seimas nepašalino įstatymo spragos, įstatymų leidėjų neišspręsti klausimai yra teismų rūpestis.
Kodėl nebuvo ir kodėl atsirado kelio ženklas?
Antradienį parengiamajame Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo posėdyje advokatas V.Kaupas užsiminė, kad kelio ruožas, kuriame susidūrė SAAB 900 ir miško žvėris, šiuo metu yra pažymėtas specialiu kelio ženklu „Laukiniai žvėrys“. Avarijos dieną to ženklo nebuvo.
Teismas pritarė, jog būtina išreikalauti visą medžiagą iš įmonės „Utenos regiono keliai“. Iš jos turėtų paaiškėti, kada pradėtas rengti ženklo pastatymo projektas, dėl kokių motyvų jį nuspręsta statyti.
Nors ši informacija padės išsiaiškinti bylai reikšmingų aplinkybių, Vyriausybei atstovaujantis Teisės departamento Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus patarėjas Tomas Šliogeris stojo piestu prieš šios medžiagos išreikalavimą. T.Šliogeriui, manančiam, kad tai būtų teismo apkrovimas pertekliniais dokumentais, pritarė Kelių direkcijos atstovas.
„Ginčas keliamas dėl to, kad tuo metu toje vietoje nebuvo to kelio ženklo, kurio turėtų laikytis eismo ir dalyviai, tarp jų – ir ieškovas“, – oponentams aiškino vairuotojo Armino advokatas V.Kaupas.
„Tiesioginio priežastinio ryšio nėra. Jei ieškovai mano, kad tas ženklas ten turėjo stovėti, tegul įrodo“, – prieštaravo T.Šliogeris.
Iš medžiagos, kurią gaus teismas, ir paaiškės, kada atsakingi pareigūnai suvokė, jog įspėjimas dėl laukinių žvėrių toje vietoje yra gyvybiškai svarbus. Ir ar neatsitiko taip, jog avarijos dieną ženklo nebuvo tik dėl to, kad buvo vangiai dirbama.
„Galėtų kas nors ir paaiškinti, kada statomi tokie ženklai“, – advokatui pritarė teisėja Gitana Butrimaitė. „Paaiškinsim...“ – replikavo Vyriausybės atstovas T.Šliogeris.
Taikiai nesusitars
Teisėja užsiminė apie taikos sutarties galimybę, tačiau, jos žodžiais tariant, „čia turbūt neįmanomas variantas šioje byloje.“
Matydama, kaip šalys pritariamai reaguoja į šį komentarą, G.Butrimaitė dar replikavo: „Visi gražiai šypsosi...“
Kol byla iš lėto juda pirmyn, užpernai per avariją sudaužytas Armino automobilis ligi šiol rūdija. Mašina neremontuojama siekiant išlaikyti autentišką įrodymą, kokią konkrečiai žalą padarė valstybei priklausantis miško žvėris.
Ieškovas ir jo advokatas pabrėžė, kad byloje net neužsimenama apie patirtus nepatogumus ar moralinę žalą – principo reikalas yra sukurti precedentą, kad valstybė realiai taptų atsakinga už gyvūnų padaromą žalą, kaip apie tai bylojama Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse.
