Pirmadienį Vilniaus 3-iasis apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje į teisiamųjų suolą sėdo vilnietis verslininkas Jonas Dragūnas.
Šios dienos posėdyje prokuroras pasiūlė populiaraus atlikėjo Selo tėvui skirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, be to, konfiskuoti iš jo turto už bemaž ketvirtį milijono litų.
„Minėtos pinigų sumos aš tikrai neturiu. Mano tikslas buvo suremontuoti gamyklą, o vogti aš net nesiruošiau“, – teisme tardamas paskutinį žodį, tik tiek pasakė kaltinamasis.
J.Dragūną ginantis advokatas kalbėjo kur kas išsamiau, tačiau jo kalbos esmė tokia: „Gynyba, įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes, laiko, kad Dragūnas yra nekaltas.“
56 metų J.Dragūnas kaltinamas apgaule savo naudai įgijęs bendrovės „Tyras lašas“ pinigus, sumokėtus už fiktyvias paslaugas, nurodytas suklastotose sąskaitose faktūrose.
Aferas atskleidė auditoriai
Naujienų portalas 15min.lt praėjusią žiemą labai išsamiai pasakojo apie šios bylos peripetijas.
Beje, J.Dragūnas šioje byloje pageidavo būti teisiamas paslapčia, kad nesugadintų įžymaus sūnaus reputacijos.
J.Dragūno ir jo pagalbininkų veiklos užkulisius atskleidžia Valstybės kontrolės 2008 metų vasarą paskelbta „Valstybinio audito ataskaita dėl lėšų, investuotų į nekilnojamojo turto plėtros objektus, teisėtumo ir efektyvumo“.Tai nėra smurtinis nusikaltimas. Visiškai pakaktų ekonominių sankcijų, – advokatas prašė neatimti iš J.Dragūno laisvės, net jei teismas pripažintų jį kaltu.
Ataskaitoje primenama, kad dar 2001 m. gegužės 11 d. buvo įsteigta UAB Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas (LIPF), kurios įkūrimo iniciatorė ir vienintelė akcininkė yra VšĮ Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA), o jos dalininkė – Ūkio ministerija. Minėtas fondas turėjo remti tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą į Lietuvą, plėtojant pramoninę ir komercinę infrastruktūrą. Šiai investicinei veiklai skirta 5 mln. eurų (17,25 mln. litų) subsidija.
Atsikąsti šio eurų pyrago panoro ir įmonės „Jondras“ vadovas J.Dragūnas su savo talkininkais, kurie pasiūlė fondui (LIPF) tokį investicijų pritraukimo planą: už 1,65 mln. litų renovuoti gamybinių pastatų kompleksą, esantį Didžiųjų Baušių kaime (Šalčininkų r.).
Renovuotas pastatų kompleksas turėjo būti išnuomotas UAB „Tyras lašas“, o ateityje jam ir parduotas. UAB „Tyras lašas“ tuo metu valdė du akcininkai, įmonė gamino sultis ir nektarus. Šiame projekte verslo planą pateikė ir UAB „Tyras lašas“, jame numatyta per pirmąjį gamybos pusmetį sukurti 28 darbo vietas.
J.Dragūnas minimas kaip abiejų įmonių direktorius: ir „Jondro“, ir „Tyro lašo“. Kad gautų paskolą iš fondo, „Jondras“ įsteigė pagalbinę įmonę „Jondro investicija“. Šiai naujai bendrovei buvo pervesta pinigų – 1 mln. 649,9 tūkst. litų.
UAB „Jondro investicija“ kaip rangovą pasirinko UAB „Tyras lašas“. Tačiau auditoriams išnagrinėjus pateiktus atliktų darbų aktus nustatyta, kad remonto darbai sudarė tik 59,4 proc.
Likusią didžiulę dalį sudarė projekte nenumatyti darbai. Valstybės kontrolės išvadose minima nemažai skandalingų faktų.
Prokuroras: verslininkas iš klaidų nesimoko
Šio pirmadienio posėdyje griežtą bausmę verslininkui pasiūlęs prokuroras Tadeušas Osipovičius pabrėžė, kad už inkriminuojamas nusikalstamas veikas J.Dragūnui gresia iki 8 metų nelaisvės.
Anot prokuroro, šioje istorijoje nėra jokių išskirtinių sąlygų, kurios leistų kaltinamajam skirti švelnesnę, nei numato sankcijos, bausmę.
Prokuratūros atstovas priminė, kad prieš ketverius metus J.Dragūnas už analogišką veiklą jau yra nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tąsyk su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę gavęs verslininkas išvadų nepadarė: „Jis nėra linkęs taisytis.“Kaltės jis nepripažįsta, nesigaili, o duodamas melagingus parodymus siekia suklaidinti teismą“, – piktinosi prokuroras T.Osipovičius.
Pasak T.Osipovičiaus, verslininko atsakomybę sunkina ir tai, kad įstatymams jis nusižengė veikdamas su bendrininkų grupe.
Kaltintojas priminė, kad po sulaikymo J.Dragūnas kaltę buvo pripažinęs ir nurodęs, kad UAB „Jondro investicija“ iš tiesų jokių statybos darbų sulčių fabrike neatliko. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodymus verslininkas pakeitė. Teisme kaltę J.Dragūnas taip pat neigė.
„Kaltės jis nepripažįsta, nesigaili, o duodamas melagingus parodymus siekia suklaidinti teismą“, – piktinosi prokuroras.
T.Osipovičius teismui siūlo ne tik skirti kaltinamajam pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę, bet ir konfiskuoti turto už 234 669 litus.
„Visas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos rezultatas, turi būti paimtas“, – pabrėžė prokuroras.
Jis pripažino, kad tyrimo metu J.Dragūno galimai pasisavintos sumos nerastos – pinigai „suvartoti“, paslėpti ir arba perduoti kitiems asmenims. Todėl minėtą sumą prokuratūra siūlo iš J.Dragūno išieškoti.
„Dragūno vaidmens čia nėra“
Išteisinti klientą teismo prašydamas advokatas Marius Liatukas aiškino, kad kalbėti apie J.Dragūno dalies turto konfiskavimą negalima: „Nėra nei juridinio, nei faktinio pagrindo tenkinti šį prokuroro prašymą.“
Anot gynėjo, jei teismas vis dėlto nutartų nuteisti kaltinamąjį, J.Dragūnas nėra tiek pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. „Tai nėra smurtinis nusikaltimas. Visiškai pakaktų ekonominių sankcijų“, – tikino M.Liatukas.
Vis dėlto daugiausia teisininkas kalbėjo apie tai, kad tirdami bylą prokurorai pridarė daug broko, o jo ginamojo J.Dragūno kaltės apskritai nėra.
„Iš tiesų vyko rekonstrukcijos darbai sulčių fabrike. Juos organizavo Borisas Ifšinas. Už juos buvo mokama. O J.Dragūno vaidmens čia apskritai jokio nėra“, – tikino M.Liatukas.
Teisininkas kelis kartus pakartojo, kad sulčių fabrike iš tiesų vyko rekonstrukcijos darbai. Juos esą derino paslaptingasis B.Ifšinas iš Izraelio, nors formaliai nebuvo nei bendrovės „Jondro investicija“ vadovas, nei akcininkas. „Būtent jis derino visus klausimus, kas susiję su statybomis Didžiųjų Baušų kaime ir tų statybų apmokėjimu. Gamykla pradėjo veikti. Juk pati nesusiremontavo!“ – aiškino advokatas M.Liatukas.
Verdiktas – spalį
Gynėjas bandė atkreipti teismo dėmesį ir į prokuratūros darbo trūkumus. M.Liatukas pabrėžė, kad visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai buvo gauti inkriminuojant J.Dragūnui kitą nusikalstamą veiką – pasikėsinimą grobstyti PVM.
Taip pat M.Liatukas siūlė teismui apskritai nevertinti byloje esančių slaptai fiksuotų telefoninių pokalbių, nes „neatitinka leistinumo reikalavimų“. „Nebuvo suteikta sankcija klausytis J.Dragūno pokalbių, buvo klausomasi kitų asmenų“, – pabrėžė advokatas.
Jam užkliuvo ir protokolai, kuriuose turėtų būti sausa faktinė informacija, tačiau jie išmarginti subjektyviomis pastabomis, kurios reiškia nuomonę, išvadas ar tikimybes, kaip galėjo būti.
M.Liatukas taip pat stebėjosi, kaip gali būti teisiamas J.Dragūnas, jei nėra asmens, kuris būtų patyręs žalos. „Nėra nukentėjusiųjų byloje ir nėra jokio nusikalstamos veikos rezultato!“ – sakė jis.
Advokatą stebina ir tai, kaip J.Dragūnas teisiamas už nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje, tačiau jokie bendrininkai šioje byloje nefigūruoja.
Klampią bylą išnagrinėjęs teisėjas Olegas Šibkovas nuosprendį J.Dragūnui žada skelbti spalio 28 dieną.
