Kaip rašoma Vilniaus apskrities VPK pranešime, Vilniaus migracijos valdybos pareigūnai pastebėjo, kad Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, šalyje padaugėjo užsieniečių, dažniau – trečiųjų šalių piliečių, siekiančių apsigyventi Lietuvoje. Tai padaryti jie gali šeimos susijungimo ar darbo santykių pagrindu gavę leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, trečiųjų šalių piliečiai čia įsitvirtina ir įgyja teisę nevaržomai judėti ES. Vienas iš būdų užsieniečiui gauti leidimą gyventi Lietuvoje yra santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu.
Vilniaus migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnai atkreipė dėmesį į didėjantį leidimų gyventi Lietuvoje santuokos pagrindu prašančiųjų skaičių. Stebint tokias šeimas, Vilniaus migracijos valdybos pareigūnams ne kartą kilo įtarimų, kad kai kurios lietuvių ir užsienio valstybių piliečių santuokos gali būti fiktyvios, t.y. sudarytos ne dėl šeimos teisinių santykių, o siekiant gauti leidimą laikinai gyventi šalyje. Tokie susitarimai yra naudingi abiem pusėms – viena pasipelno finansiškai, kita gauna leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Atsakomybė už fiktyvių santuokų sudarymą Lietuvos baudžiamajame kodekse nenumatyta, todėl asmenys už tokią apgavystę lieka nenubausti. Tiriant galimus fiktyvių Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių santuokų atvejus praėjusiais metais, buvo apklausta per 100 porų.
Įvertinus pareigūnų surinktą medžiagą, patikrinimų metų nustatytas aplinkybes, buvo įtarta, kad keletas santuokų, sudarytų tarp Lietuvos ir trečiųjų šalių piliečių, gali būti fiktyvios. Bylas dėl įtarimų kėlusių asmenų veiksmų Vilniaus migracijos valdybos pareigūnai perdavė prokuratūrai, kuri kreipėsi į teismą dėl santuokų pripažinimo fiktyviomis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Dvi Lietuvos ir užsienio piliečių santuokos teismo sprendimu negaliojančiomis buvo pripažintos anksčiau, dar dvi, tarp lietuvių moterų ir Gruzijos piliečių, – gegužės mėnesį.
Anot Vilniaus migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus viršininkės Irenos Dvilaitienės, teisme yra dar keturios fiktyvių santuokų tarp Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių bylos, trys bylos perduotos prokuratūrai.
Vilniaus migracijos valdybos viršininko Gintaro Bagužio manymu, Vilniaus migracijos valdybos vienas tikslų – įmanomais būdais stabdyti fiktyvių santuokų verslą – pasiektas: „Kol kas pergalė nedidelė – panaikinta tik keletas fiktyvių santuokų. Tačiau, manau, tokie sprendimai, kuriuos dėl Lietuvos pilietės L.B. ir Gruzijos Respublikos piliečio B.C., lietuvės S.B. ir Gruzijos piliečio N.J. ką tik priėmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, lietuvaičius ateityje sustabdys nuo neteisėtų veiksmų. Minėtos santuokos buvo pripažintos fiktyviomis ir negaliojančiomis. Tiesa, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimai gali būti skundžiami apeliacine tvarka. Tikiuosi, Lietuvos baudžiamajame kodekse atsiras pataisos, apibrėžiančios atsakomybę už fiktyvių santuokų sudarymą.“
