24 metų R.Muraškovas – akimirksniu liūdnai išgarsėjęs Kauno rajono bedarbis, kurio vairuojamas automobilis Renault Clio Virbalio miestelyje (Vilkaviškio r.) rėžėsi į visureigį. Šios avarijos metu 2009-ųjų vasarį žuvo septyni Jeep Grand Cherokee, išstumto į kaktomušą su vilkiku, keleiviai, tarp jų – 3 vaikai.
Už šį nusikaltimą R.Muraškovui teismas skyrė maksimalią 10 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau vairuotojas nuosprendį apskundė kaip nepagrįstą ir pernelyg griežtą.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šį skundą atmetė. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Tomo Šeškausko, padarė bendrą išvadą, kad pagal kasacinio skundo motyvus nenustatoma Baudžiamojo proceso kodekse numatytų nuosprendžio ir nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų.
Galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje pabrėžiama: „Padaryto KET pažeidimo padariniai itin sunkūs: žuvo septyni žmonės. Nuteistojo asmenybė neigiama: jo teistumas už tyčinius nusikaltimus neišnykęs, jis trylika kartų baustas už administracinės teisės pažeidimus, jie buvo tapę neatsiejama kasatoriaus gyvenimo dalimi.“
Dėl nelaimės kaltina ir žuvusiuosius
Aukščiausiajame Teisme ši byla išnagrinėta raštiško proceso būdu. Teismui pateiktuose dokumentuose R.Muraškovo gynyba buvo paremta dviem argumentais: jo atgaila ir teiginiu, kad dėl nelaimės Virbalyje iš dalies kalti ir patys nukentėjusieji.LAT teisėjams nepasirodė, kad avarijos kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.
Nuteistasis akcentavo, kad visureigyje pažeisdami taisykles susigrūdę važiavo net 7 žmonės, mašinoje nebuvo specialių krėslų vaikams, jie nebuvo prisegti saugos diržais.
Šiuos kasatoriaus teiginius LAT teisėjai atmetė, o atgailą įvertino kaip nenuoširdžią, deklaratyvią.
Muraškovas: tapau aplinkybių auka
Nuteistasis R.Muraškovas kasaciniu skundu prašė sušvelninti skirtą bausmę. Kasatorius teigė, kad apkaltinamasis nuosprendis jam per griežtas: nustatyta per didelė laisvės atėmimo bausmė, kurią nepagrįstai paskirta atlikti ne atvirojoje kolonijoje, o pataisos namuose. Nuteistasis tikino, kad labai gailisi dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo, tačiau neturėjo galimybės atsiprašyti nukentėjusiųjų, o padarytos žalos negalėjo ir negalės atlyginti dėl objektyvių priežasčių.
Teismai esą nepagrįstai nepripažino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad jis visiškai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir gailisi. Savo parodymais jis esą nesiekė sušvelninti savo padėties ir išvengti atsakomybės. Jo neigiamą charakteristiką ir padarytus administracinės teisės pažeidimus lėmė netinkamai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės. Be to, teismai neatsižvelgė į tai, kad automobiliu Jeep Grand Cherokee buvo vežama daugiau nei leistina keleivių, nebuvo įrengta specialių sėdynių vaikams vežti, vaikai buvo neprisegti saugos diržais, o vairuotojas A.Š., stabdydamas automobilį, buvo išslydęs į priešingos krypties eismo juostą.
 |
| Baltijos TV nuotr./Sumaitotas visureigis |
Šie A.Š. padaryti KET pažeidimai, anot R.Muraškovo, galėjo lemti sunkias eismo įvykio pasekmes.
Prokuratūra: bausmė nėra per griežta
Atsiliepimu į nuteistojo skundą Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašė jį atmesti. Prokuroras nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nepažeisdamas BPK reikalavimų, ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes bei pagrįstai pripažino R.Muraškovą kaltu. Kasatoriaus teiginiai apie vairuotojo A.Š. veiksmų priežastinį ryšį su eismo įvykio padariniais, anot prokuroro, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į automobiliu Jeep Grand Cherokee vežtų vaikų amžių, įrengti specialių sėdynių nebuvo būtina (KET 207 punktas), o didesnio nei leistina keleivių skaičiaus vežimas nesietinas nei su eismo įvykio kilimu, nei su jo padariniais.
Prokuratūros vertinimu, teismas pagrįstai nepripažino kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės to, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nes R.Muraškovas, savo parodymais siekdamas sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
Prokuratūros atstovas apibendrino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai skyrė R.Muraškovui bausmę, kuri užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą bei bausmės tikslų pasiekimą ir nėra aiškiai per griežta.
Savo poelgių kritiškai nevertina
Kaip minėta, kolegijos neįtikino ir R.Muraškovo atgaila. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų duodamas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pabrėžiama nutartyje.
 |
| Avariją Rimas sukėlė šiuo automobiliu. |
Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kaltininko duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir panašiai.
Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė paprastai nepripažįstama tais atvejais, kai kaltininkas, nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, keičia parodymus, kritiškai nevertina savo nusikalstamo poelgio, jį bando pateisinti išgalvotomis aplinkybėmis, o galutinai prisipažįsta verčiamas surinktų kitų įrodymų.
LAT teisėjams nepraslydo pro akis, kad nors nagrinėjamoje byloje R.Muraškovas prisipažino padaręs neatsargų nusikaltimą, savo pavojingus veiksmus pažeidžiant KET teisino išgalvotomis aplinkybėmis, kad eismo įvykį lėmė blogas kelio matomumas, kad prieš susidūrimą jį apakino priešais atvažiuojančio automobilio ilgosios šviesos.
Atvirosios kolonijos nevertas
LAT kolegija taip pat patvirtino, kad Virbalio tragedijos kaltininkas nevertas atlikti bausmės atvirojoje kolonijoje, kur siunčiama dauguma tragiškas avarijas sukėlusių vairuotojų.
Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R.Muraškovui bausmės atlikimo vietą pataisos namuose, tokį sprendimą motyvavo išskirtinėmis bylos aplinkybėmis, apibūdinančiomis nuteistojo asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą. Iš teismo nustatytų aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad nors nuteistasis KET pažeidė dėl neatsargumo, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis didelis, pabrėžia LAT.
„Iš nuteistojo atėmus teisę vairuoti, jis, apsvaigęs iki sunkaus girtumo laipsnio, vairavo didesnio pavojaus šaltinį, šiurkščiai pažeidė KET ir gyvenvietėje važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, nelėtino greičio, kol atsitrenkė į kitą jo kryptimi važiuojantį automobilį. Padaryto KET padariniai itin sunkūs: žuvo septyni žmonės“, – rašoma teismo nutartyje.
