Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar tirpstant ledynams Lietuvai gresia tvanas?

Grenlandijos ledynai
„Scanpix“ nuotr. / Grenlandijos ledynai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Net senyvi žmonės sunkiai prisimena panašią gamtos anomaliją kaip šių metų gegužės pradžioje, kai Kelmę, Šiaulius ir Dzūkijos miestus bei kaimus nuklojo iki keliolikos centimetrų storio sniego danga, iš po kurios švietė pražydusios tulpės.

Ar sniegas gegužę – pasaulinio klimato atšilimo pranašas? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktore Vida Auguliene.

Nors mokslininkai trimituoja apie globalinio klimato atšilimo pavojų, bet ar sniego lavinos gegužės pradžioje nerodo globalaus atšalimo. Pasak V.Augulienės, tai nėra anomalija. Žinoma, tai retas reiškinys. Per maždaug 240 metų klimato stebėjimų Lietuvoje laikotarpį tokios gausios ir gerą pusdienį išsilaikiusios šlapdribos gegužės pradžioje sinoptikai nėra užfiksavę. Laukuvoje esanti stotis užfiksavo 5 centimetrų sniego dangą.

O kad vienur šviečia saulė, o šalia sninga, nėra anomalija. Pavasarį, keičiantis atmosferos procesams, tai vienur, tai kitur neretai iškrinta šlapdriba. Vis dėlto tokį staigų klimato pasikeitimą galima vadinti ekstremaliu.

Ekstremalūs meteorologiniai ir hidrologiniai reiškiniai tampa dažnesni, ir tai siejame su klimato kaitos procesais. Gal net labiau pastebimas ne šių ekstremalių reiškinių dažnėjimas, o jų

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sniego užpustytos gėlės
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sniego užpustytos gėlės

intensyvumo augimas. Kitaip sakant, jei iškrinta šlapdriba, tai ji labai gausi, jei užeina karščiai, saulė tiesiog svilina.

Pernai Varėną užklupo smarkus škvalas. Liepą ir rugpjūtį buvo net 47 dienos, kai Lietuvoje griaudėjo perkūnija. Stebėjimai rodo, kad perkūnija mūsų šalyje pasitaikydavo ne daugiau kaip 45 dienas per metus. Tai siejama su klimato atšilimu.

Daugeliui smalsu, ar Lietuvai gresia tvanas tirpstant ledynams. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorės Vidos Augulienės, Lietuvos klimato atšilimas stipriai mūsų šalies nepaveiktų. Jei kiek atšils, nebus sunku prisitaikyti. Jokių katastrofų tai nesukeltų. Mums būtų lengviau nei žmonėms, jau dabar gyvenantiems ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis – pavyzdžiui, kur yra dykumos ir labai karšta.

Tirpstantys ledynai didelės grėsmės mums taip pat nekelia. Ištirpę vandenynų ledynai vandens lygio nepakelia, nes ledas užima tą pačią vietą.

Žemyne, pavyzdžiui, Antarktidoje arba Grenlandijoje, tirpstantys ledynai kelia vandens lygį. Tai pavojingiausia saloms.

Tirpstantys ledynai sukelia ir dažnesnes liūtis. Bet Lietuvai didelės žalos nebūtų. Netgi pesimistinio scenarijaus atveju, specialistų nuomone, pakilęs vanduo daugiau nei pusę metro mūsų pakrančių neapsemtų. Todėl kartais sakome, kad Lietuva yra Dievo užantyje.

 Daugiau apie orus

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min