Istorija: Baltijos jūra per anomalinius šalčius gali ir visiškai užšalti

Žvelgiant į ankstesnius šimtmečius, verta prisiminti, kad 1398-1399 metų žiemą nuo gruodžio 13 iki vasario 16 dienos užšalusia Baltijos jūra buvo galima nuvažiuoti, pavyzdžiui, iš Liubeko į Daniją.

Išsiskyrė 1940 m. žiema, kai užšalo Baltijos jūra. Nepranešama, kokia temperatūra buvo Klaipėdoje, bet Varėnoje sausio 17 d. oro temperatūra nukrito iki 40 laipsnių šalčio. Užšalo Baltija ir po poros metų, ir, kaip buvo minėta, 1948 metais.

XXI amžius

Žinoma ne tokio masto, bet panaši situacija susiklostė 2003 metais. Šiaurinėje Baltijos jūros dalyje prasidėjo tokie šalčiai, kad Sankt Peterburgo uostas beveik sustabdė savo veiklą. Kaip tuo metu rašė laikraštis „Izvestija“, uosto valdžia įvedė draudimą aptarnauti uoste mažus krovininius laivus.

Sustojo ir visa geležinkelio transporto sistema. Viisiškai užšalo Suomijos įlanka. Ledo dykuma išplito 400 kilometrų nuo kranto. Ledo storis buvo nuo 20 iki 80 cm. Beje, tą žiemą dėl šalčio sustabdytas ir alaus eksportas. Laivai paprasčiausiai negalėjo pasekti Sankt Peterburgo ir visas miestas liko be vakarietiško alaus. Žinant, kaip rusai nemėgsta savo vietinio alaus, tai tapo tikra tragedija.

Ne ką mažiau sudėtinga situacija susiklostė 1987 ir 1996 metais. Tada neužšalo tik centrinė ir pietinė jūros dalis. O 2011 metais anomalinis šaltis smogė kaimynams latviams. Rygos įlankoje kasdien iš ledo gniaužtų buvo gelbėta po 10 laivų ir laivelių. Šaltis ir ledas tą kartą pasitraukė tik balandžio mėnesį.