Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ornitologas Vytautas Jusys: Lietuvoje vėluojant žiemai, pasišildyti išlenda žalčiai

Rudenėjantis miškas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Žaltys
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ventės rage dar yra sliekų, skraido uodai, o savaitgalį pasišildyti saulėje išlindo žaltys, sako ornitologas Vytautas Jusys. Anot jo, tūkstančiai paukščių Nemuno deltoje randa maisto ir atviro vandens, todėl pasilieka: „Jei atšaltų, didžioji dalis išskristų, kiti bandytų peržiemoti.“

Klimatologo Arūno Bukančio teigimu, neįprastus orus lemia maždaug 30 km aukštyje siaučiantys labai stiprūs vėjai. „Mūsų link iš pietvakarių ir pietų plūsta šiltas oras. Tokia situacija turėtų išsilaikyti ir ateinančias dienas. Tik savaitgalį numatomas šioks toks atvėsimas“, – kalba jis.

Žiemos dar teks palaukti

„Žiema į Lietuvą vėluoja ir dar nežinia, kada ji prasidės“, – sako klimatologas Arūnas Bukantis. Tačiau priežasčių, jo teigimu, reikia ieškoti net ne prie Žemės paviršiaus, o stratosferoje. Viena pagrindinių jėgų, deformavusi visą atmosferos cirkuliaciją, – labai stipri vakarinių vėjų fazė stratosferoje ties ekvatoriumi.

„Ji prasidėjo maždaug prieš 10 mėnesių ir dabar veikia viso Žemės rutulio atmosferos cirkuliaciją, moduliuoja netgi vidutinių platumų banginius procesus ir patį arktinį stratosferos sūkurį. Dabar sūkurys suskilęs į dvi dalis: viena yra virš Kanados, kita – virš Sibiro. Šiuose branduoliuose koncentruojasi pagrindinis šaltis“, – aiškina klimatologas.

Anot A.Bukančio, antra priežastis, lemianti neįprastą padėtį Šiaurės pusrutulyje, – labai stipri aukštuminė frontinė zona. Ją taip pat sustiprino vakariniai stratosferiniai vėjai.

„Labai stipri ir arktinė sraujymė [labai smarkus siauras oro srautas] laisvojoje atmosferoje, todėl formuojasi gilūs, aktyvūs ciklonai Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje, Šiaurės Atlante. Tokiu būdu susidaro palankios sąlygos šiltam orui slinkti tolyn į šiaurę, o šaltam – giliai į pietus iki paatogrąžių platumų, nes sraujymėje susidaro gilios kilpos. Sraujymė labai deformuota, todėl Šiaurės Amerikoje šiuo metu šalta, Europoje labai šilta“, – teigia specialistas.

Paklaustas, ar šie reiškiniai yra išskirtiniai, A.Bukantis sako, kad stratosferiniai vėjai savo kryptį keičia maždaug kas 24–25 mėnesius, be to, jie nėra labai aukštai – pučia maždaug 25–30 km aukštyje: „Kadangi tai labai galingi srautai, jų poveikis jaučiamas ir vidutinėse, ir poliarinėse srityse, iš esmės nuo vieno ašigalio iki kito. Ši vakarinė fazė prasidėjo maždaug prieš 10 mėnesių, tad jos maksimumas sutapo su žiemos sezonu.“

Žiemą, pasak A.Bukančio, šie stratosferos kvazidvimečiai ciklai daro stipriausią poveikį, aktyvina aukštuminę frontinę zoną Šiaurės pusrutulyje maždaug tarp Kanados ir Europos: „Čia dabar yra labai gilių ciklonų, vienas iš jų yra apėmęs rytinę Kanados dalį, o vakarinėje Kanados dalyje – labai aukštas ir galingas anticiklonas. Tokiu „konvejeriu“ šaltis iš Arkties plūsta į centrines JAV dalis.“

Padėtis Šiaurės Atlante esminių pokyčių nežada ir ciklonai, susidarantys virš rytinės Kanados dalies, per Šiaurės Atlantą keliauja Europos link ir tolyn į šiaurę. „Taip mūsų link iš pietvakarių ir pietų plūsta šiltas oras. Tokia situacija turėtų išsilaikyti ir ateinančias dienas. Tik savaitgalį numatomas šioks toks atvėsimas. Bet artimiausiomis dienomis cirkuliacijos procesai nežada keistis“, – mano klimatologas.

Šiltais orais naudojasi paukščiai

Užsitęsusį rudenį pajuto ir paukščiai. Ornitologas Vytautas Jusys sako, kad Nemuno deltoje išsiliejusios pievos, todėl ten susirinko šimtai gulbių, žąsų, tūkstančiai ančių. Be to, Lietuvoje ornitologai pirmą kartą būtent žiemą pamatė dvi rūšis paukščių. Kaune nuo Kalėdų iki šiol Nemuno pakrantėje matomas krantinis tilvikas, paprastai rugsėjo mėnesį išskrendantis į Afriką, o pamaryje pastebėta paprastoji berniklė.

Šiuo metu dar yra sliekų, net uodai skraido, o užvakar radome saulėje besišildantį žaltį. Tokie stebuklai

Pasak V.Jusio, paukščiai neišskrenda, nes randa maisto. „Pamaryje, bent Ventės rage, gruodį gal tik vieną naktį buvo minusinė temperatūra. Šiuo metu dar yra sliekų, net uodai skraido, o užvakar radome saulėje besišildantį žaltį. Tokie stebuklai“, – pastebi jis.

Vis dėlto ornitologas pabrėžia, kad paukščiai orų nespėja – jie tik naudojasi esama situacija: „Maisto randa, atviro vandens yra, jie ir pasilieka. Jei atšaltų, didžioji dalis paukščių išskristų, kita dalis bandytų peržiemoti.“

Britams žiema – blogiausia per 20 metų

LRT radijo bendradarbis Londone Paulius Kaliačius pasakoja, kad praėjusį savaitgalį lietus, potvyniai ir audros siautė visoje Didžiojoje Britanijoje: „Klimatologai tikisi, kad liūtys ir potvyniai atslūgs nuo savaitės vidurio. Aplinkos agentūra yra paskelbusi apie 70 griežtų įspėjimų – tai reiškia, kad visose 70 vietovių yra didelė rimto potvynio tikimybė.“

Pasak P.Kaliačiaus, audros buvo tokios stiprios, kad, pavyzdžiui, Braitono pajūryje išplauti akmenys uždengė paplūdimio suolelius. Ypač daug žalos jūros bangos pridarė Velse ir Šiaurės Airijoje.

„Žuvo trys žmonės ir vienas jaunuolis, išėjęs fotografuoti audros, dingo be žinios, – pasakoja LRT radijo bendradarbis. – Šimtai namų apsemti, automobiliai stoja keliuose, vis stabdomas orlaivių bei geležinkelių eismas. Audros šiais metais prasidėjo dar spalį, o rimčiausias įvykis – šv. Judo Tado audra, nusinešusi keturių žmonių gyvybes. Audra padarė nuostolių 130 tūkst. žmonių.“

Didžiosios Britanijos klimatologai, anot P.Kaliačiaus, sako, kad tai blogiausia žiema per 20 metų. „Davidas Kingas, oficialus vyriausybės klimatologas, teigia, kad audros kyla dėl globalinio atšilimo ir dažnės, todėl vyriausybė, norėdama išvengti aukų, turėtų padvigubinti lėšas, skiriamas apsisaugoti nuo potvynių, iki maždaug milijardo svarų sterlingų per metus“, – pastebi P.Kaliačius.

Dalis amerikiečių bėga nuo šalčių

Išskirtiniai reiškiniai vyksta ir JAV – tūkstančiai žmonių, norėdami pabėgti nuo šalčių, važiuoja į pietines valstijas. BBC rašo, kad tokių atšalimų priežastis vadinamoji poliarinė duobė, susidariusi po šalto oro sūkurio, kuris juda prieš laikrodžio rodyklę.

A.Bukantis sako, kad tai jo minėtas stratosferinis arktinis sūkurys, susidarantis kiekvieną žiemą, tik jo centras paprastai būna ties ašigaliu. „Kadangi, kaip sakiau, vakariniai stratosferiniai vėjai jį deformavo ir jis dabar suskilęs į dvi dalis, šaltas oras, kuris koncentruojasi stratosferoje 20–35 km aukštyje, atvėsina ir arčiau žemės esančius troposferinius sluoksnius“, – aiškina klimatologas.

Jo teigimu, reikia turėti galvoje, kad dabar poliarinė naktis – šie regionai vėsta natūraliai, todėl ir temperatūra krinta iki –40–50 °C: „Beje, žemiausia temperatūra yra visai ne Šiaurės Amerikoje, savaitgalį žemiausia buvo Taimyre, Vakarų Sibire.“

Tačiau, pabrėžia specialistas, tai įprastas reiškinys, o Aliaskoje daugiametė temperatūra tuo pačiu metu buvo viršyta net 16 laipsnių.

„Ten apskritai ji daug aukštesnė, o pusėje Arkties taip pat labai aukšta temperatūra. Kitaip tariant, viskas pasidalijo į dvi dalis. Vienoje Arkties pusėje, kur Aliaska ir Tolimieji Sibiro Rytai, yra šiluma, ir priešinga temperatūra – arčiau Grenlandijos, nes ten yra šalčio branduolys“, – kalba A. Bukantis.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min