Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Savaitgalį galime pasijusti lyg kepinami 45 laipsnių karščio

Vasara
123rf.com nuotr. / Vasara
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Labai didelė tikimybė, kad savaitgalį karščio indeksas viršys 40 ar net 45 laipsnius, todėl žmonės jaus labai didelį karščio stresą. Taip teigia vyresnioji sinoptikė, Vilniaus universiteto (VU) dėstytoja Judita Liukaitytė. Renginių organizatoriams, planuojantiems renginius dienos metu, ji siūlo juos nukelti į vakarą.

„Jiems reikia labai gerai pagalvoti, kokią žalą jie gali padaryti tų žmonių, būsiančių jų renginiuose, sveikatai. Savaitgalį, jei tik įmanoma, tikrai reikėtų perkelti renginius į vakarą, nes karščio stresas žmonėms bus labai didelis“, – sako J. Liukaitytė.

– Kas yra karščio indeksas ir kodėl mums svarbu jį žinoti?

– Karščio indeksas parodo mūsų jaučiamą temperatūrą, kurią jaučiame išėję į lauką, esant labai karštiems orams. Jis sudaromas remiantis oro temperatūros ir santykinės drėgmės reikšmėmis, kurios turi pagrindinį poveikį mūsų savijautai mums būnant lauke.

Savaitgalį, jei tik įmanoma, tikrai reikėtų perkelti renginius į vakarą, nes karščio stresas žmonėms bus labai didelis, – sako J. Liukaitytė.

Karščio indeksas skirtas būtent žmogui, kad jis žinotų, kokia kaitra bus išėjus į lauką ir kaip smarkiai tai skirsis nuo to, ką rodys termometrai. Jei termometras rodo 33 laipsnius, jau atrodo – karšta, bet žmogus, išėjęs į lauką, gali pasijausti esąs 39 ar net 40 laipsnių karštyje.

Karščio indeksas skirtas informuoti apie tai, koks karščio diskomfortas bus jaučiamas, kada jau reikėtų pradėti riboti savo veiklą lauke, mažinti fizinį aktyvumą, o kada apskritai nereikėtų būti lauke ilgesnį laiką.

– Trečiadienį, pavyzdžiui, Panevėžyje karščio indeksas – 39 laipsniai. Ar tai jau yra aukštas indeksas, ar jau reikėtų vengti fizinės veiklos ir fizinio aktyvumo?

– Šiandien bus jaučiamas stiprus diskomfortas. Lietuvoje stiprus diskomfortas jaučiamas jau nuo 35 laipsnių, esant tokiai temperatūrai, reikia vengti didelio fizinio aktyvumo. Apskritai, esant karščiams, geriausia dienos metu kuo mažiau būti lauke, didesnėse žmonių susidūrimo vietose, didesnėse grupėse, kad galėtume apsaugoti savo sveikatą.

Ilgesnį laiką besitęsiant tokioms kaitroms, kaip šiuo metu, jei organizmas – jaunas, sveikas, jis gali lengviau prisitaikyti. Jau po 5 dienų tokiame karštyje organizmas pradeda adaptuotis. Bet, jei žmogus turi sveikatos sutrikimų (o per karščius ir dažniau peršalama, gali pasilpti imunitetas), jam būnant ilgesnį laiką karštyje, gali labai liūdnai baigtis.

– Ar yra tikimybė, kad savaitgalį karščio indeksas viršys 40, o galbūt net ir 45 laipsnius?

– Tokia galimybė yra labai didelė. Jau vien dėl to, kad ketvirtadienį turėsime praeinančius lietus. Kai kur jie bus jie bus smarkūs, ir labai padidės santykinis drėgnumas.

Jei kas nors antradienį buvote lauke tuo metu, kai palijo, atrodė – koks smagus tas lietutis kelias minutes. Bet po to lietaus jautėmės daug sunkiau, atrodė, kad net kvėpuoti sunku. Taip yra todėl, kad santykinis drėgnumas toms kelioms valandoms stipriai padidėja, tie lašeliai nusėda ir ant mūsų kūno. Maža to, kad prakaituojame, dar turime ir santykinę drėgmę, susikaupusią ant odos. Tai mums trukdo išgarinti karštį iš savo organizmo, taigi organizmas jaučiasi dar blogiau.

Savaitgalį sugrįžta dar viena karščio banga. Pavyzdžiui, sekmadienį prognozuojama iki 36 laipsnių karščio. Jei turėsime vasarai tikrai nedidelę santykinę drėgmę – 30 proc., karščio indeksas jau bus didesnis nei 40 laipsnių. Dėl to savaitgalį reikėtų būti ypač atidiems dėl savo sveikatos. Jau būsime išbuvę daugiau nei savaitę kaitroje. Tik penktadienį bus žemesnė temperatūra (nors kai kur rytiniuose rajonuose – 29 laipsniai, tad nemanau, kad tai – žema temperatūra).

Apie savaitgalio orus reikėtų ypač pagalvoti tiems žmonėms, kurie organizuoja renginius, kurie kažką organizuoja dienos metu. Jiems reikia labai gerai pagalvoti, kokią žalą jie gali padaryti tų žmonių, būsiančių jų renginiuose, sveikatai. Savaitgalį, jei tik įmanoma, tikrai reikėtų perkelti renginius į vakarą, nes karščio stresas žmonėms bus labai didelis.

– O kodėl taip skirtingai jaučiame karštį skirtingose šalyse? Tarkime, Lietuvoje, kai temperatūra būna daugiau nei 30 laipsnių, atrodo, kad labai karšta. O Pietų šalyse gali būti ir 40 laipsnių, bet atrodo, kad ji tokia, lyg Lietuvoje, kai būna 30 laipsnių.

– Pagrindinis dalykas ir yra santykinis oro drėgnumas. Šalyse, kuriose yra sausas karštis (tai reiškia, kad tose šalyse – nuolat karšta), išgaravusi pagrindinė drėgmė. Mes tiesiog visai kitaip tai jaučiame. Lietuvoje karštis nėra būdingas. Vis dėlto esame perteklinio drėkinimo zonoje, turime daug ežerų ir upių, iš kurių kyla drėgmė. Kitas dalykas – mūsų organizmas nėra taip prisitaikęs kaip pietiečių. Graikijoje oro temperatūra turi būti 39 laipsniai, kad būtų paskelbtas pirmo lygio karščio pavojus. Tuo metu Lietuvoje, jei būtų 39 laipsniai, mums tai turbūt būtų katastrofa.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min