Pirmasis „The Guardian“ sąraše – buvęs JAV Federalinio rezervų banko vadovas (1987-2006 m.), vienas garsiausių pasaulio ekonomistų Alanas Greenspanas. Jau ne vieną mėnesį ne tik JAV, bet ir kitų šalių žiniasklaida pastebėjo, kad būtent federalinės rezervų sistemos politika leido JAV rinkoje susidaryti nekilnojamojo turto burbului, kuris baigėsi krize šioje rinkoje. Ši krizė netrukus peraugo į pasaulio krizę. Kaip žinoma, praėjusių metų rudenį A.Greenspanas pripažino, kad neįvertino krizės dydžio ir padarė klaidą, manydamas, kad bankai gali su ja susitvarkyti.
Vos prieš keletą metų garsus laisvosios rinkos šalininkas, suvaldęs JAV ekonomiką per 1987 m. akcijų rinkų krizę ir po teroristinių išpuolių 2001 m. rugsėjo 11 d., šlovintas kaip žvaigždė, vadintas „orakulu“ ir „maestro“.
Dabar A.Greenspanas kaltinamas tuo, kad dėl nustatytos mažos palūkanų normos paskolos buvo prieinamos beveik kiekvienam gyventojui. A.Greenspanas rėmė žmonių skolinimąsi ir skatino naują būstą įsigijusius asmenis fiksuotas palūkanų normas keisti į kintamas. Dėl to daugelis žmonių pakilus palūkanų normai nebegalėjo mokėti įmokų už paskolą.
Milijardieriai George Sorosas ir Warrenas Buffettas abejojo šiais sudėtingais reiškiniais. G.Sorosas jų vengė todėl, kad „nelabai suprato, kaip jie veikė“, tuo tarpu W.Buffettas juos viešai įvardino „finansiniais masinio naikinimo ginklais“. Tačiau A.Greenspanas darė viską, ką galėjo, kad apsaugotų rinkas nuo to, ką jis vadino „nereikalingu reguliavimu“.
Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais A.Greenspanas pripažino, kad bent keli iš jo ilgaamžių įsitikinimų buvo neteisingi: kad laisvos rinkos įveiks visas rizikas, kad per daug reguliavimo pakenks Volstrytui ir kad bankai visuomet pirmiausiai sieks apsaugoti savo akcininkus.
Dabartinę finansų krizę jis apibūdino kaip „tokią... kuri ištinka tik kartą per šimtmetį“.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Buvę JAV prezidentai G.Bushas ir B.Cilintonas |
Leidinio nuomone, už krizę atsakingi ir buvę JAV prezidentai George'as Bushas bei Billas Clintonas. Esą B.Clintono administracija leido išsiskirti komerciniams bankams į dvi grupes – į tuos, kurie tik laiko gyventojų indėlius sąskaitose, ir į tuos, kurie investuoja į rizikingus vertybinius popierius. Būtent investiciniai bankai per šią krizę nukentėjo pirmieji. 2008-ųjų rugsėjį paskutiniai du nepriklausomi JAV investiciniai bankai „Goldman Sachs“ ir „Morgan Stanley“ pakeitė savo statusą ir tapo holdingais, kad taip galėtų išsilaikyti. Pasak leidinio, šalį valdant prezidentui G.Bushui, nepatikimiems klientams, „neturintiems nei pajamų, nei darbo“, bankų išduotų paskolų skaičius pasiekė epogėjų.
Pasak leidinio, už krizę atsakomybę turėtų prisiimti ir Islandijos ministras pirmininkas Geir Haarde.
Penktadienį jis pranešė ketinąs atsistatydinti ir gegužę surengti išankstinius rinkimus. Šį žingsnį lėmė smurto neišvengę masiniai priešvyriausybiniai protestai, iššaukti finansų krizės. Praėjusį spalį turėdami milijardus dolerių skolų trys žlugo trys didžiausi Islandijos komerciniai bankai. Islandija buvo priversta iš Tarptautinio Valiutos Fondo pasiskolinti 2,1 mlrd. JAV dolerių ir dar paimti paskolas iš kelių kitų Europos šalių. Atsistatydindamas G.Haarde pranešė turįs gerklės vėžį.
Kaltinama ir Amerikos visuomenė. Pasak leidinio, neįmanoma nepažymėti, kad galbūt politikai iš tiesų nualino finansinę sistemą ir nesugebėjo jos tinkamai suvaldyti, o godūs Volstryto bankininkai apako nuo turtų, kuriuos tikėjosi uždirbti. Tačiau jeigu milijonai amerikiečių būtų supratę, kad skolinosi daug daugiau nei kad gali išmokėti, tas chaosas, į kurį pasaulis pateko dabar, nebūtų kilęs. Lygiai taip pat neprotingai elgėsi ir Didžiosios Britanijos visuomenė. Daug problemų būtų pavykę išvengti, jei už tam tikrus dalykus atsakingi žmonės būtų buvę jautresni ir būtų sugebėję pasakyti „ne“.
Tarp tų, kurie kalti dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės, leidinys mini ir Didžiosios Britanijos premjerą Gordoną Browną, taip pat buvusius stambių draudimo ir kredito organizacijų vadovus.
