Don Kichotas iš provincijos

Niekas nebūtų nustebęs, jei svarbiausia pastarosios savaitės tema Rusijos žiniasklaidoje būtų tapusi nyki „brežnevinė“ prezidento Dmitrijaus Medvedevo metinė ataskaita. Tačiau visiškai netikėtai laikraščių puslapius užvaldė niekam nežinomas milicijos majoras iš tolimojo Novorosijsko – Aleksejus Dymovskis. Internete jis išplatino keletą pareiškimų, žadėdamas atskleisti korupcijos mastus jo gimtojoje milicijoje.

Pirmiausia A.Dymovskį reikėtų pagirti už tai, kad į viešumą jis išėjo gana apdairiai: į visuomenę kreipėsi ne kurioje nors rusiškoje interneto svetainėje, o tarptautiniame „YouTube“ tinkle. Iš bet kurio rusiško portalo jo pareiškimas greičiausiai būtų „dingęs“ nepraėjus nė porai valandų, o štai užsienyje esančio tinklo Federalinė saugumo tarnyba paveikti negali.

Konkrečių faktų A.Dymovskis neviešino, bet jo kalba buvo daug žadanti. Jis teigė turintis daugiau nei 150 val. trukmės įrašų, atskleidžiančių aukštų milicijos pareigūnų korupcijos faktus. Beje, A.Dymovskis kalbėjo ne vien apie korupciją, bet ir apie bylų fabrikavimą, siekiant pagerinti nusikaltimų išaiškinimo statistiką, susidorojimą su pareigūnais, nenorinčiais įklimpti į korupcijos liūną, ir net apie tai, kaip milicijos vadovybė verčia pavaldinius „teisingai“ balsuoti per rinkimus. Apie visa tai jis žadėjo asmeniškai pranešti premjerui Vladimirui Putinui. Beveik kaip 1905 metais, kai liaudis ėjo skųstis gerajam carui, nieko nežinančiam apie bajorų savivalę.

Nusikaltimų virtinė

Atvirai kalbant, A.Dymovskio pareiškimas nustebino tik tuo, kad „prasilaužė“ pro cenzūrą, o tai šių laikų Rusijoje – nedažnas dalykas. Tuo metu pats jo turinys (bent jau Rusijos visuomenei) puikiai žinomas jau daugelį metų. Kol V.Putinas „nesukremlino“ visos žiniasklaidos, spauda mirgėte mirgėjo panašiais skandalais.

Galų gale, ką ten ta korupcija! Vien paviršutiniškai peržvelgus šių metų rusiškų portalų archyvus galima rasti daugybę kur kas labiau šokiruojančių pranešimų apie milicijos „nusižengimus“.

Turbūt daugelis atsimena neseniai nuskambėjusį skandalą, kai Maskvos milicijos majoras nušovė tris žmones prekybos centre? Pasirodo, tokių atvejų šiemet būta daugybė. Čeliabinsko srityje buvęs milicininkas nurėžė galvą jaunuoliui už tai, kad šis atsisakė sumokėti pareigūno draugui taksistui. Pamaskvėje du milicininkai, kilus „buitiniam“ konfliktui, nužudė vieno jų sugyventinės vaikus. Sankt Peterburge dar du pareigūnai, siekdami užvaldyti asocialių asmenų butą, juos žvėriškai nužudė, o kūnus ištirpdė sieros rūgštyje. Dar pora Pamaskvės milicininkų „dėl pramogos“ pasmaugė tris prostitutes. Uljanovske milicininkai nužudė sulaikytą neblaivų asmenį, nes buvo „pernelyg pavargę po ilgo patruliavimo, kad vežtų jį į nuovadą“. Tai toli gražu ne viskas...

Mafija nemirtinga!

Kaip žinoma, išvardytų nusikaltimų paviešinimas nepadarė jokios įtakos milicijos sistemai. Ji pernelyg atspari viešumui, nes pripažinimas, kad ši sistema yra bloga, būtų tolygus pripažinimui, kad visa valdžios sistema yra tokia pat supuvusi.

Ir A.Dymovskio atveju sistema sureagavo negrabiai, bet žaibiškai. Į Maskvą jis vis dėlto nuvyko, tačiau susidūrė su „netikėtomis“ kliūtimis. Pirmiausia, jis negalėjo nusipirkti lėktuvo bilieto, nes buvo užblokuota jo banko kortelė, o kelyje į Maskvą A.Dymovskį mėgino sulaikyti kelių patruliai. Tuo pat metu nesnaudė ir žiniasklaida. Pavyzdžiui, „Nezavisimaja gazeta“ kandžiai paklausė: kodėl jis tapo toks sąžiningas, jei pats 10 metų dirbo toje sistemoje? Asmeninės nuoskaudos? Taip pat pasirodė įvairių „pranešimų“ apie tai, kad A.Dymovskis yra psichiškai nesveikas arba vykdo užsakymą už „Vakarų pinigus“. Pasitelkta net jo buvusi žmona Irina, kuri spaudai pareiškė, kad jos vyras yra visiškai prasilošęs girtuoklis, pats ėmęs kyšius iš narkotikų prekeivių.

Atvirai pasipiktinimą reiškė Valstybės Dūmos narai. Vienas jų net viešai pavadino A.Dymovskį "šliundra" (švelniai tariant), nes jis neva pažeidė priesaiką.

Vidaus reikalų ministro Rašido Nurgalijevo nurodymu, kaipmat atliktas „nuodugnus“ Krasnojarsko krašto milicijos struktūrų patikrinimas, per kurį, žinoma, nebuvo atskleistas nė vienas rimtas pažeidimas. Iškart po šio tyrimo A.Dymovskis atleistas iš pareigų už šmeižtą. Jam žadama kelti baudžiamąją bylą.

Šią situaciją taikliai apibūdino politologas Dmitrijus Oreškinas, jis pareiškė, kad A.Dymovskis pažeidė „korporatyvinės etikos“ principą, kurio turi laikytis visi milicininkai. Jis nusižengė „omertos“ įstatymui, ir milicija sureagavo kaip tikra mafijos struktūra". Kaip teisingai pažymėjo D.Oreškinas, milicija, kaip ir daugelis kitų valdžios sistemų, „pirmiausia siekia apsaugoti save, o ne visuomenę“.