Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Afganistanas – naujas JAV prezidento Obamos išbandymas, sako analitikai

B.Obama
AFP/„Scanpix“ nuotr. / B.Obama
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

JAV prezidentui Barackui Obamai, kuris neseniai šventė pergalę kovoje dėl šalies sveikatos apsaugos reformos ir pagaliau sugebėjo susitarti dėl branduolinių arsenalų mažinimo su Rusija, atėjo laikas įgyvendinti trečią savo rinkimų pažadą – iškovoti pergalę Afganistane ir garbingai išvesti pajėgas.

Pastarasis uždavinys gali būti kietesnis riešutėlis už visus kitus, ir panašu, kad prezidentas tai suvokia.

Retai nutikdavo, kad kuris nors JAV lyderis sugaištų ilgiau nei parą skrydžiui į karo zoną ir grįžimui iš jos, o pats vizitas tetruktų šešias valandas. Tačiau šiuo atveju ant kortos pastatyta nepaprastai daug.

Nuo savo kadencijos pradžios B.Obama beveik trigubai padidino Afganistane dislokuojamų JAV karių skaičių. Po ilgiau nei aštuonerius metus trukusio karo šalyje, kurioje taikos nebuvo mažiausiai tris pastaruosius dešimtmečius, Jungtinių Valstijų kariškiai sako, kad jiems pavyko pažaboti Talibano kovotojų stiprėjimą, tačiau Afganistano prezidento Hamido Karzai galia už Kabulo ribų iki šiol labai menka, o jo vyriausybę persmelkusi korupcija.

Tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ lyderis Osama bin Ladenas, jo svarbiausi padėjėjai ir paprasti kovotojai tebesislapsto kalnuose prie Afganistano ir Pakistano sienos, nors per JAV bepiločių lėktuvų smūgius buvo nukauta dešimtys sukilėlių, priklausančių šiai grupuotei, atsakingai už 2001 metų rugsėjo 11–osios atakas prieš Jungtinės Valstijas.

„Al Qaeda“ buvo įsitvirtinęs Afganistane, kol tą šalį kontroliavo Talibanas, tačiau vėliau ši grupuotė buvo išstumta per JAV vadovaujamų pajėgų invaziją, prasidėjusią 2001 metų pabaigoje.

B.Obama per savo rinkimų kampaniją žadėjo sutelkti dėmesį į karą Afganistane, kuris, kitaip nei karas Irake, yra nepaprastai svarbus Amerikos saugumui ir kuriam nepakankamai dėmesio bei lėšų skyrė ankstesnio prezidento George'o W.Busho administracija.

Demokratų ir respublikonų santykiai pastaruoju metu yra labai įtempti. Nei vienas opozicijos delegatas nebalsavo už sveikatos apsaugos reformos įstatymą, kai šis buvo tvirtinamas abiejuose Kongreso rūmuose, tačiau B.Obamos pastangas skirti daugiau išteklių karui Afganistane daugelis respublikonų palaiko.

Panašu, kad prezidento vykdoma Afganistano politika taip pat įgyja didesnį JAV visuomenės pasitikėjimą.

Kovo pradžioje naujienų agentūros AP ir viešosios nuomonės tyrimų instituto GfK apklausa parodė, kad 57 proc. respondentų pritaria B.Obamos sprendimams dėl Afganistano. Prieš du mėnesius tokių buvo 49 procentai.

Pastarasis JAV lyderio ir H.Karzai susitikimas tetruko apie pusvalandį. B.Obama per jį pareiškė Afganistano prezidentui matantis tam tikrą pažangą nuo jųdviejų paskutinio pokalbio prieš dvi savaites per vaizdo konferenciją.

Abu lyderiai kalbėjosi apie gerą valdymo praktiką, Afganistano pareigūnų skyrimą už nuopelnus ir korupciją vyriausybėje. Dabartinė JAV administracija ne kartą kritikavo H.Karzai dėl nesugebėjimo pasiekti pažangos sprendžiant šias problemas.

B.Obamos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jamesas Jonesas po šio susitikimo sakė, kad H.Karzai „turi būti įtikintas, kaip tai yra svarbu“.

Pasak J.Joneso, šį ilgą kelią „tiesiog būtina nueiti. Turime parengti strateginę ataskaitą su prezidentu Karzai ir jo kabinetu, kad suprastume, kaip ketiname pasiekti sėkmę šiais metais apgręždami Talibano momentą“.

Kita vertus, H.Karzai atstovas spaudai Waheedas Omaras pareiškė, kad pranešimai, esą B.Obama atvyko į Kabulą įtikinti nepaklusnaus H.Karzai, kad šis turi įvesti tvarką savo vyriausybėje, nėra tikslūs.

„Ši diskusija buvo nepaprastai draugiška, – sakė jis. – Tai buvo diskusija tarp partnerių“.

Atstovas pridūrė, kad B.Obama pažadėjo nepalikti Afganistano likimo valiai.

„Prezidentas Obama užtikrino prezidentą Karzai ir Afganistano žmones dėl ilgalaikių Amerikos įsipareigojimų Afganistane“, – sakė W.Omaras.

Šis netikėtas B.Obamos vizitas akivaizdžiai pademonstravo, kad jo politinė karjera smarkiai priklauso nuo sėkmės Afganistane. Nurodęs pasiųsti į tą šalį dar 30 tūkst. amerikiečių karių, prezidentas taip pat pažadėjo pradėti juos išvesti nuo 2011 metų liepos, kai jau bus įsibėgėjusi kampanija dėl B.Obamos antrosios kadencijos.

Šį pažadą bus nelengva tesėti, jeigu H.Karzai nesuintensyvins kovos su korupcija.

Afganistano lyderis, kurio perrinkimą praeitų metų rugpjūtį temdė skandalas dėl milžiniško masto balsų klastojimo, pažadėjo nuplauti korupcijos dėmę, reikalaudamas pareigūnus deklaruoti turtą ir suteikdamas daugiau galių antikorupcinės priežiūros institucijoms.

Ankstesnės H.Karzai pastangos kovoti su korupcija buvo ne itin sėkmingos, o nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ pernai paskelbė, jog Afganistanas pagal korupcijos suvokimo indeksą užima 176–ąją vietą iš 180 šalių. Kasmet skelbiamame šios organizacijos sąraše Afganistaną pagal valdininkų ir politikų korupcijos įsigalėjimą lenkė tik Haitis, Irakas, Mianmaras ir Somalis.

Prastam H.Karzai administracijos įvaizdžiui didelę įtaką tebedaro du buvę karo vadai, kurie dabar yra jo viceprezidentai. Afganistano ministrų kabinetą turėtų sudaryto 25 nariai, tačiau nuo praeitų metų rugpjūtį vykusių rinkimų iki šiol tepaskirti 14 ministrų, o kiti kandidatai buvo pripažinti nekompetentingais, korumpuotais arba per silpnais, kad atsispirtų įtakingų asmenų spaudimui.

H.Karzai dukart mėgino patvirtinti visą sąrašą, o po antrosios nesėkmės patvirtino 11 narių laikinąją vyriausybę, tačiau neaišku, kiek laiko ji dar galės dirbti.

Taip pat neaišku, ar dar ilgai B.Obamai seksis skinti pergales vidaus ir užsienio politikoje.

Respublikonai tikisi didelės savo partijos sėkmės lapkritį vyksiančiuose kadencijos vidurio rinkimuose, pranašaudami, kad Amerikos rinkėjai yra pasiruošę skaudžiai nubausti Kongreso demokratus, kurie balsavo už prieštaringai vertinamą sveikatos apsaugos reformą.

Be to, kai kurie respublikonų senatoriai prabilo, kad gali imtis vadovauti kovai prieš naują ginkluotės mažinimo sutartį su Rusija.

Kad šis dokumentas būtų ratifikuotas, už jį turi balsuoti du trečdaliai Kongreso narių, o tokią daugumą politiškai susipriešinusiame Vašingtone užsitikrinti bus labai sunku.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min