Afganistano skaudulys: šokantys berniukai

Jau gerokai po vidurnakčio. Dalyvauju vestuvių šventėje atokiame šiaurės Afganistano kaime. Nepaisant to, kad šventė iškelta vestuvių proga, nei jaunosios, nei jaunojo čia nėra. Apskritai čia nėra nė vienos moters. Tik vyrai. Kai kurie iš jų ginkluoti, kai kurie vartoja narkotikus.

Beveik visų iš jų dėmesys sutelktas į 15-metį berniuką. Jis, apsirengęs ilga ir blizgančia moteriška suknele bei paslėpęs savo veidą po raudonu šaliu, susirinkusius linksmina šokiu. Ant savo kūno berniukas prisitvirtinęs dirbtines krūtis, aplink kulkšnis apsivyniojęs mažyčius varpelius. Kažkas berniukui pasiūlo JAV dolerių ir šis juos griebia savo dantimis.

Ši scena – tai senos Afganistane egzistuojančios tradicijos ištrauka. Žmonės ją vadina bachabaze, pažodžiui reiškiančią „žaidimas su berniukais“.

Labiausia pribloškiantis dalykas – tai, kas vyksta po tokių vakarėlių. Neretai šie berniukai nuvežami į viešbučius, kur yra seksualiai išnaudojami. Tokia praktika užsiimantys vyrai dažniausiai yra turtingi ir galingi. Kai kurie iš jų turi kelis bachas (berniukus) ir naudoja juos kaip savo statuso simbolius, tokiu būdu pademonstruodami savo turtus. Išnaudojami berniukai neretai būna vos 12 metų ir yra kilę arba iš labai skurdžių šeimų, arba yra našlaičiai.

Omido istorija

Praėjo nemažai mėnesių, kol galiausiai man pavyko surasti bachą, sutikusį papasakoti savo istoriją. Omidui (tai netikras berniuko vardas) šiuo metu 15 metų. Jo tėtis žuvo laukuose užlipęs ant minos. Būdamas vyriausias sūnus šeimoje, jis privalėjo pasirūpinti savo motina, gatvėse prašančia išmaldos, ir dviem jaunesniais broliais.

„Vestuvių vakarėliuose šokti pradėjau kai man buvo dešimt metų. Po to, kai mirė mano tėtis, – pasakojo Omidas. – Mes alkome, todėl neturėjau pasirinkimo. Kartais gultis tenka su tuščiais skrandžiais. Šokdamas vakarėliuose kartais uždirbu apie 2 JAV dolerius arba gaunu ryžių plovo“.
 
Pasiteirauju Omido, kas nutinka, kai vyrai jį nusiveža į viešbučius. Paauglys panarina galvą ir prieš atsakydamas į klausimą ilgai tyli. Vaikinas papasakoja, kad kartais už naktį jam sumoka 2 JAV dolerius, tačiau kartais jis tampa grupinio išprievartavimo auka.

Tuomet paklausiu Omido, kodėl jis nesikreipia į policiją pagalbos. „Jie galingi ir turtingi vyrai. Policija jiems nieko negali padaryti“, – sakė vaikinas.

Omido mamai – šiek tiek per 30 metų, bet jos plaukai pražilę, veidas nutįsęs. Ji atrodo tarsi būtų 50-ies. Moteris pasakojo vakarienei turinti vos pusę kilogramo ryžių ir kelis svogūnus. Šeima nebeturi net aliejaus maistui ruošti.

Moteris žino, kad jos sūnus šoka vakarėliuose, bet atrodo labiau susirūpinusi dėl to, ką jos šeima valgys rytoj. Panašu, kad apie tai, jog jos sūnus yra seksualiai išnaudojamas, moteris nė nepagalvoja.

Gėda pripažinti

Afganistano valdžia vos kelis kartus bandė užkirsti kelią bachabaze tradicijai. Policijos atstovas Muhammadas Ibrahimas apskritai neigia, kad tokia praktika egzistuoja. „Per pastaruosius ketverius–penkerius metus nepasitaikė nė vieno bachabaze atvejo. Ši praktika čia nebeegzistuoja. Jei sužinosim, kad kas nors užsiima šia praktika, nubausime tuos žmones“, – sakė jis.

Tačiau pasak politiko Abdulkhabiro Uchquno, minėta tradicija ne tik egzistuoja, bet ir nuosekliai auga. „Deja, ši praktika tampa vis populiaresnė beveik kiekviename Afganistano regione. Kreipiausi į vietos valdžias, kad imtųsi veiksmų šiai praktikai sustabdyti, tačiau jie nieko nedaro. Mūsų šalies pareigūnams yra gėda pripažinti, kad toks reiškinys apskritai egzistuoja“, – sakė vyras.

Afganistanas – valstybė, kurioje puoselėjamos islamiškos vertybės. Taigi pasiteirauju švenčiausios Afganistano vietos, Ali šventyklos, mulos požiūrio į bachabaze.

„Bachabaze niekaip nesuderinama su islamu. Iš tiesų tai yra vaikų išnaudojimas. Tokie dalykai vyksta todėl, kad neveikia mūsų šalies teisinė sistema. Valstybė daugybę metų buvo už įstatymo ribų ir atsakingos institucijos bei žmonės negali apsaugoti vaikų“, – paaiškino jis.

Nepriklausoma Žmogaus teisių komisija Kabule – viena iš nedaugelio organizacijų, siekianti atkreipti dėmesį į bachabaze. Šios organizacijos vadovas Musa Mahmudi teigia, kad, nepaisant to, kad ši praktika yra paplitusi visame Afganistane, iki šiol neatlikta jokia analizė, norint išsiaiškinti, kiek vaikų buvo tapo šios smurto formos aukomis.

Vyras nusiveda mane į gatvę priešais savo ofisą, norėdamas parodyti, kaip čia sunku apsaugoti vaikus. Afganistano gatvės pilnos dirbančių vaikų. Jie valo batus, prašo išmaldos, renka plastikinius butelius, kuriuos vėliau perparduoda. M.Mahmudi pažymi, kad vaikai sutiks dirbti bet kokį darbą, kad tik užsidirbtų kiek nors pinigų.

Šokių varpeliai

Visi afganistaniečiai, su kuriais teko bendrauti, žinojo, kas yra bachabaze. Daugelis iš jų mane bandė įtikinti, kad ši praktika egzistuoja tik atokiose šalies vietovėse. Tačiau vieną vėlų vakarą nuėjau į vakarėlį, vykusį viename Kabulo rajone, esančiame už maždaug kilometro nuo valdžios institucijų.

Čia susipažinau su Zabi (vardas pakeistas) – 40-mečiu vyru, kuris didžiuojasi turįs tris šokančius berniukus. „Mano jauniausiam bacha – 15, vyriausiam – 18 metų. Surasti juos nebuvo lengva. Tačiau jei iš tiesų labai nori, rasi juos“, – sakė vyras.

Zabi pasakojo turįs gerą darbą ir sakė duodantis berniukams pinigų. „Turime draugų ratą, kurie taip pat turi bachas. Kartais susirenkame visi drauge, perrengiame juos moteriškais drabužiais, uždedame šokių varpelius ir bachos šoka mums dvi–tris valandas. Tai viskas“, – tikino Zabi.

Vyras pažymėjo niekada nemiegojęs su savo berniukais, tačiau pripažino apkabinantis ir bučiuojantis juos. Pasakiau Zabi, kad daug žmonių mano, kad tai negera tradicija. „Kai kuriems žmonėms patinka šunų kautynės, kai kuriems – gaidžių peštynės. Kiekvienas turi savo pomėgį. Mano hobis – bachabaze“, – sakė vyras.

Kai apie antrą valandą ryto išėjau iš vakarėlio, paaugliai berniukai vis dar šoko ir siūlė aplink juos buvusiems vyrams narkotikų. Zabi nėra ypatingai turtingas ar galingas, ir vis dėlto jis turi tris bachas. Daug žmonių visame Afganistane pritaria šiai tradicijai ir daugelis iš jų yra labai įtakingi.

Afganistano valdžia nepajėgi, o, tam tikra prasme, ir neturi valios šiai problemai pažaboti. Taigi bachabaze tradicija greičiausiai ir toliau gyvuos.

BBC straipsnis