Tam, kad paaiškėtų galutiniai savaitgalio rinkimų rezultatai, gali prireikti dviejų savaičių, sako ekspertai, tačiau rimtos derybos su nepriklausomais ir mažųjų partijų deputatais, nuo kurių priklausys jėgų pasiskirstymas, prasidėjo jau sekmadienį.
Ir dėl išlikimo valdžioje kovojanti premjerė Julia Gillard, ir konservatorių opozicijos lyderis Tony Abbottas bando suburti koalicinę vyriausybę.
Stovyklos dar nėra pasirinkę iki penkių mažosioms partijoms priklausančių ar nepriklausomų parlamentarų, o jų sprendimas nulems ne tik tai, kas galiausiai formuos vyriausybę, bet ir tai, kokią kryptį pasirinks naujos sudėties parlamentas.
„Esame nežinomuose vandenyse. Tokios situacijos Australijoje neturėjome 70 metų, tad normalių procedūrų nėra“, – paaiškino politikos analitikas Normanas Abjorensenas iš Australijos nacionalinio universiteto.
„Tikriausiai žvelgiame į trumpalaikę vyriausybę. Tai – didelio nestabilumo, didelio netikrumo receptas“, – perspėjo jis.
Opozicija šeštadienį pasirodė geriau nei pati tikėjosi ir atsidūrė per plauką nuo parlamentinės daugumos – vos treji metai po to, kai patyrė didelį pralaimėjimą leiboristams.
Tačiau, nors J.Gillard leiboristai ir neteko savo daugumos, liberalų ir Australijos nacionalinės partijos koalicijos lyderis T.Abbottas taip pat tikriausiai neturės 76 vietų parlamente, kurių reikia norint valdyti vieniems.
Ši situacija bus išspręsta delikačiomis derybomis su nepriklausomais deputatais ir kairiosios pakraipos „žaliaisiais“; jų metu tikriausiai teks daryti nuolaidų tokiais klausimais kaip plačiajuostė radijo signalų sistema ir klimato kaita, sakė žinovas Nickas Economou.
Laimės ta stovykla, kuri sugebės prisivilioti pakankamai nepriklausomų kandidatų ir įrodys karalienės Elizabeth II atstovei Australijoje Quentin Bryce, kad turi mandatą valdyti ir gali užsitikrinti pakankamai vietų.
„Tačiau tai tikriausiai reiškia, jog nieko per daug nebus padaryta, nes kad ir kas bus vyriausybėje, jie bus labai, labai įtemptoje situacijoje Atstovų Rūmuose“, – sakė N.Economou iš Monasho universiteto.
Davidas Burchellas iš Vakarų Sidnėjaus universiteto sakė, jog iš esmės paralyžiuotas parlamentas buvo „košmariškasis scenarijus, kurio visi bijojome“ ir jog nepanašu, kad jis gyvuos ilgiau nei pusantrų metų.
„(Parlamentas), manyčiau, negalės priimti reikšmingo įstatymų kiekio, išskyrus įstatymų projektus dėl biudžeto, – sakė jis. – Jie turės derėtis su nepriklausomais ir mažųjų (partijų deputatais) – ar bent dauguma jų – tikriausiai kiekvieną mielą kartą, o to padarinys bus Los Andželo stiliaus (automobilių) spūstis“.
J.Gillard, kuri vos trys savaitės prieš tai, kai buvo sušaukti rinkimai, negailestingai nuvertė išrinktąjį premjerą Keviną Ruddą, suskubo įrodinėti, kad leiboristai gavo daugiau rinkėjų balsų ir todėl turi mandatą valdyti.
Tačiau T.Abbottas pareiškė, kad „kai vyriausybė praranda savo daugumą, ji taip pat praranda ir savo teisėtumą“, todėl nebegali užtikrinti „kompetentingos ir stabilios“ vyriausybės.
Naujų galių įgiję nepriklausomi parlamentarai savo sprendimo tikriausiai nepriims tol, kol nebus suskaičiuoti visi balsai, tarp jų ir tie, kurie buvo atiduoti paštu. Tai gali užtrukti mažiausiai dvi savaites, sakė N.Economou.
„2011–aisiais vėl galime grįžti prie balsadėžių, – sakė jis. – Bet nebūtinai taip ir bus“.
