Šis prezidento pareiškimas nuskambėjo prieš pasaulio lyderių susitikimą, kuriame bus tariamasi, kaip užkirsti kelią tokiam ir panašiems pražūtingiems scenarijams.
B.Obama tikisi, kad kitų šalių lyderiai, kurie dalyvaus pirmadienį prasidėsiančioje didžiausioje per pastaruosius 65 metus JAV prezidento vadovaujamoje konferencijoje, palaikys jo pastangas per ketverius metus užtikrinti visų pasaulyje sukauptų branduolinių medžiagų saugumą.
Pabrėždamas egzistuojantį pavojų, JAV lyderis ragino įsivaizduoti, kokį smūgį ekonomikai, politikai ir saugumui suduotų branduolinis sprogimas Niujorke, Londone arba Johanesburge.
„Didžiausią atskira grėsmė JAV saugumui trumpalaikėje, vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje – tikimybė, jog kokia nors teroristinė organizacija įgis branduolinį ginklą, – B.Obama sakė dvi dienas vyksiančio viršūnių susitikimo išvakarėse. – Tai galėtų daugeliui metų pakeisti šios šalies ir pasaulio saugumo klimatą“.
„Žinoma, jog organizacijos, tokios kaip “al Qaeda„ šiuo metu mėgina įgyti branduolinį ginklą – masinio naikinimo ginklą, kurie jį panaudotų be jokio sąžinės graužimo“, – pridūrė jis.
Nors per balandžio 12–13 dienomis vyksiantį susitikimą didžiausias dėmesys bus skiriamas ekstremistinių grupuočių keliamam pavojui, neabejotina, jog taip pat bus diskutuojama apie Iraną ir Šiaurės Korėją, kuri jau turi atominių bombų.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės ragina tarptautinę bendruomenę artimiausiomis savaitėmis paskelbti naujas griežtesnes sankcijas Iranui dėl jo vykdomos branduolinės programos. Vakarų šalys įtaria, kad ši šiitiška respublika siekia pasigaminti atominių ginklų, tačiau Teheranas tokius kaltinimus griežtai neigia.
Baltieji rūmai sieks, kad pasaulio lyderiai konkrečiai įsipareigotų užtikrinti sukauptų prisodrinto plutonio ir urano atsargų saugumą, kad jos negalėtų būti pavogtos, slapta išgabentos arba parduotos ekstremistams.
„Branduolinio karo grėsmė... sumažėjo. Branduolinio terorizmo grėsmė padidėjo“, – JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton sakė „ABC News“.
Prieš prasidedant konferencijai dėl branduolinių ginklų neplatinimo B.Obama susitiko su Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentu Jacobu Zuma.
Pasibaigus Šaltajam karui, Kazachstanas perdavė Rusijai visus Sovietų Sąjungos branduolinius ginklus, tačiau šią valstybę Vašingtonas tebelaiko strategiškai ypač svarbia, nes ji yra viena didžiausių pasaulyje urano eksportuotojų.
PAR savo branduolinių ginklų kūrimo programą nutraukė praėjusio amžiaus 10–ame dešimtmetyje, o JAV pareigūnai gyrė tą žingsnį, sakydami, jog jis sustiprino šios Afrikos šalies saugumą.
B.Obama taip pat dalyvavo derybose su dviejų Azijos branduolinių kaimynių lyderiais – Indijos premjeru Manmohanu Singhu ir Pakistano vyriausybės vadovu Yousufu Raza Gilani.
B.Obama praeitą savaitę pasirašė svarbią strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartį su Rusija ir pristatė naują JAV branduolinę strategiją, pagal kurią apribojamos Vašingtono galimybės panaudoti atominius ginklus. Prezidentas taip pat sakė, kad artėjantis viršūnių susitikimas padės pasiekti svarbią pažangą branduolinio saugumo srityje.
„Šiuo metu labai gerai vertinu įsipareigojimų laipsnį ir būtinumo jausmą, kurį įžvelgiau tarp pasaulio lyderių dėl šio klausimo, – pabrėžė JAV vadovas. – Manome, kad galime padaryti milžinišką pažangą šioje srityje.“
Šiame viršūnių susitikime pagrindinis dėmesys bus skiriamas plutonio ir labai prisodrinto urano atsargoms, o ne „nešvariosioms“ radiologinėms bomboms, kurias JAV laiko mažiau grėsmingomis, negu branduoliniai užtaisai.
