Šalį nuo 1996 metų valdantis 56-erių A.Lukašenka 2004 metų referendume gavo teisę balotiruotis į prezidentus be apribojimų. Jo pergalės 2006 metų rinkimuose nepripažino Vakarai, ir tai davė dingstį buvusiai JAV administracijai pavadinti Baltarusiją „paskutine diktatūra Europoje“.
Smarkus santykių su Rusija pablogėjimas pernai vykstant prekybos ir energetikos ginčams pastūmėjo Minską siekti suartėti su Vakarais. Kai buvo paleisti į laisvę politiniai kaliniai, Europos Sąjunga (ES) sustabdė vizų sankcijas A.Lukašenkai, pažadėdama „perkrovimą“ ir finansinę paramą, jeigu dabartiniai rinkimai bus pripažinti demokratiškais.
„Lukašenkai reikėjo pakeisti dekoracijas. Todėl priklausomybė nuo ES didėja. Kad neliktų visiškai izoliuotas, A.Lukašenka šįkart sutiko su tam tikra liberalizacija“, – agentūrai „Reuters“ sakė vienas kandidatų Jaroslavas Romančiukas.
Pats A.Lukašenka, su kuriuo Kremlius įsivėlė į informacinį karą, pripažino, jog kaip niekada yra suinteresuotas, jog Vakarai teigiamai įvertintų rinkimus.
Susitarus, kad Rusija panaikins Baltarusijai muitus naftai, praėjusią savaitę netikėtai pagerėjo šalių tarpusavio santykiai, sumažėjo įtampa ir dabartinės kampanijos intriga – mat, ekspertai neatmetė galimybės, jog Kremlius gali atsisakyti pripažinti rinkimų rezultatus.
Vis dėlto, kaip pažymėjo J.Romančiukas, „Kremlius šiandien neturi kitos strategijos ir kito kandidato“.
Liberali kampanija
Dauguma stebėtojų pripažįsta, kad šįkart rinkimų kampanija – pati liberaliausia per 16 metų: valdžia įregistravo rekordinį kandidatų skaičių, suteikė jiems tiesioginį eterį televizijoje ir žiūrėjo pro pirštus į smulkius pažeidimus renkant parašus.
Iššūkį A.Lukašenkai ketina mesti devyni kandidatai, iš kurių septyni – susiskaldžiusios opozicijos lyderiai, kurie nesugebėjo susitarti dėl vieno kandidato iškėlimo, kaip tai buvo per ankstesnius rinkimus.
Tačiau prezidento oponentai rinkimus vadina „spektakliu“, nes valdžia, beveik neįsileidusi opozicijos į apylinkių rinkimų komisijas, visiškai kontroliuoja balsų skaičiavimą.
Susitarus, kad Rusija panaikins Baltarusijai muitus naftai, praėjusią savaitę netikėtai pagerėjo šalių tarpusavio santykiai, sumažėjo įtampa ir dabartinės kampanijos intriga.Antradienį visoje šalyje prasidėjo išankstinis balsavimas. Kaip nuogąstauja kritikai, ši procedūra irgi leidžia manipuliuoti labiausiai klusnaus valdžiai elektorato – valdininkų, karių, studentų ir valstybinių įstaigų darbuotojų – balsais. CRK duomenimis, iki ketvirtadienio vakaro jau balsavo 11,7 proc. rinkėjų.
Remiantis naujausiais nepriklausomų apklausų lapkričio pradžioje duomenimis, labiausiai žinomo opozicijos kandidato, judėjimo „Kalbėk tiesą“ lyderio ir poeto Vladimiro Nekliajevo populiarumas siekė beveik 17 procentų, o A.Lukašenkos – 44 procentus.
Nuo to laiko nepriklausomų sociologijos tarnybų duomenys neskelbiami, o naujausios oficialios apklausos žada A.Lukašenkai 75 proc. paramą.
„Objektyviai vertinant, yra tam tikros pažangos, bet rinkimų esmė lieka nedemokratiška“, – sakė Aliaksandras Milinkevičius, kuris per praėjusius rinkimus pralaimėjo A.Lukašenkai surinkęs 6,1 proc. balsų. Šįkart jis atsisakė balotiruotis.
Demoralizuota opozicija
Iki pastarojo laiko opozicija savo viltis siejo su išorės veiksniais: tuo, kad balsavimą Baltarusijoje tradiciškai neigiamai vertina Vakarai, taip pat tuo, kad jų rezultatų gali nepripažinti Maskva.
Tačiau susitarimai dėl naftos su Rusija, ES politikų santūrumas ir neseniai pasiektas Minsko ir Vašingtono susitarimas išgabenti iš Baltarusijos labai prisodrinto urano atsargas išklibino šias viltis.
„Iki amerikiečių ir Kremliaus išdavystės buvo vilties dėl taikaus skaičiavimo ir antrojo rato. Dabar – tik aikštė“, – rašė savo tinklaraštyje Aleksandras Feduta, V.Nekliajevo rinkimų štabo narys.
Pats V.Nekliajevas interviu „Reuters“ pareiškė, kad Vakarų ir Rusijos pozicija A.Lukašenkai atrišo rankas.
2006 metais A.Lukašenkos perrinkimas trečiajam laikotarpiui sukėlė ilgiausiai trukusias ir didžiausias protesto akcijas nuo dešimto dešimtmečio vidurio. Jų dalyvius žiauriai išvaikė ir areštavo milicija, todėl ES ir JAV paskelbė sankcijas.
Šįkart A.Lukašenka įsakė milicijai stengtis nenaudoti jėgos, kad opozicija neturėtų „vaizdo“.
Tačiau opozicijos viltys išvesti žmones į gatves gali būti bergždžios. Ketvirtadienio vakarą mitinge, kurį opozicija pavadino protestų repeticija, dalyvavo ne daugiau kaip tūkstantis žmonių.
„Svarbus mobilizuojantis veiksnys – opozicijos susivienijimas, kurio nėra. Galima turėti skirtingas strategijas, bet turi būti vienas lyderis. Blogiausia bus, jeigu aikštė bus suplėšyta į dalis“, – sakė A.Milinkevičius.
