Naujojo Džersio valstijoje esančiame Kamdeno mieste dirbantis Richardas Gainesas dar visai neseniai galėjo save laikyti pakankamai sėkmingu verslininku: turi kirpyklą, kūno rengybos centrą. Nors šioje vietoje norint užsidirbti reikia išlieti daug prakaito, R.Gainesas stengėsi ir jam sekėsi. Tačiau pastangų jau nebeužtenka – čia atsispindi tai, kaip smarkiai recesija smogė Jungtinėms Valstijoms. Verslininkas teigia, kad pinigus nenoriai leidžia net ir kriminalinio pasaulio atstovai, kurie dar neseniai lengva ranka švaistė grynuosius. „Net ir vaikinai, kurie užsidirba iš nelegalaus verslo, nenori jų išleisti“, – „The Observer“ pasakoja verslininkas.
Dingsta vidurinioji klasė
Nuolatos pasigirsta informacijos, kad Jungtinės Valstijos jau brenda iš recesijos, tačiau šalies visuomenė tai dar sunkiai gali pajusti. Itin tai pasakytina apie nedarbą – bedarbių skaičius yra pasiekęs Didžiosios depresijos mastą praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. „Jau pats nedarbo skaičius – 9,5 proc. – gana prastas, tačiau tai nė neatspindi kiekio tų žmonių, kurie nustojo ieškoti darbo. Vien per pastaruosius tris mėnesius apie milijonas amerikiečių prarado viltį susirasti darbą ir pateko į šią kategoriją, jie nebefigūruoja oficialioje bedarbių statistikoje. Tokių žmonių dabar yra 5,9 milijono ir panašu, kad jų skaičius augs, nes milijonams žmonių jų bedarbių statusas tampa nuolatine nevilties būkle“, – rašoma leidinyje.
Nors didelės korporacijos vėl skelbia uždirbančios pelno, vangiai priima naujų darbuotojų. Tuo tarpu valstybinio darbo vis mažėja karpant savivaldybių biudžetus.
Kaip rašoma leidinyje, Jungtinėse Valstijose dabar pamažu žlunga vidurinioji klasė, kuri tiek metų formavo šalies gyvenimą. „Dabar šalyje žmonės skirstomi į tuos, kurie turi, ir tuos, kurie neturi“, – rašoma „The Observer.“
„Kadaise neįsivaizduojamas atrodęs ekonominio nuosmukio lygis šiuo metu pamažu tampa normalus“, – neseniai „New York Times“ skiltyje rašė Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas.
99 savaitės vilties
Atsirado ir sparčiai auganti nauja kategorija žmonių – gyvenantys 99 savaičių vilties režimu. Valstybė šiems darbą praradusiems žmonėms 99 savaites padeda išgyventi – sumoka už maistą, benziną, padeda išsaugoti namus ir apmoka telefonų sąskaitas. Praėjus 99 savaitėms parama baigiasi.
Toli gražu nėra taip, kad šiai kategorijai priklauso darbo neieškantys ar tingintys žmonės. Žurnalistų kalbinta viešųjų ryšių specialistė teigia darbą praradusi 2008 metų birželį. „Darbo paieškos yra sunkiausias darbas, kokį man teko dirbti“, – sako ji.
Tokių kaip ji – daugybė. Neseniai jie surengė protesto akciją ir reikalavo didinti išmokas. Žmonės pikti, nusivylę ir teigia jau praradę identitetą, tačiau turintys mažai vilčių, kad kas nors pasikeis. „Aš esu pakraupusi. Negi tapsiu bename?“ – sakė viena protesto akcijoje dalyvavusi moteris.
Svajonės žlunga
Kai kurie optimistai teigia, kad JAV jau buvo sunkių laikų ir kad šalis netrukus vėl atsities. Tačiau daugybė žmonių tvirtina, kad sunku dar nebuvę. Kamdeno gyventoja 81 metų Dorothy Allen sako: „Aš gyvenu čia nuo 1971 metų ir taip blogai dar nebuvo.“
„Milijonai amerikiečių suprato, kad neužtenka sunkiai dirbti, daryti teisingus dalykus ir paklusti taisyklėms“, – rašoma leidinyje. Anne Strauss, kuri visą gyvenimą sunkiai dirbo, tačiau dabar tapusi bedarbe ir neturinti jokių darbo pasiūlymų, slegiama paskolų naštos, sako, kad amerikietiška svajonė jai baigėsi. „Tai nebėra šalis, kurioje aš užaugau“, – sako ji.
Kitos kalbintos moters istorija – beveik tipiška Jungtinėms Valstijose. 49-erių Alexandra Jardin dirbo nedidelėje įmonėje netoli Niujorko, uždirbdavo 56 tūkst. dolerių per metus, buvo paėmusi paskolą namui. Prieš dvejus metus ji prarado darbą, o naujo susirasti nesugebėjo. Neseniai baigėsi valstybės jai skiriama parama. Šiuo metu moteris gyvena motelyje, o už jį moka padedama draugų ir pardavusi kai kuriuos baldus. „Jeigu neįvyks stebuklas, man liks gyventi automobilyje“, – sako jau niekuo netikinti moteris.
