Prezidentą Baracką Obamą nutraukti „Space Shuttle“ programą privertė JAV biudžeto krizė. Taip ketinama sutaupyti daug pinigų: vieno erdvėlaivio skrydis į kosmosą galingiausiai pasaulio valstybei kainuodavo apie 450 mln. dolerių.
Nusileidęs Kanaveralo kyšulyje, Floridoje, esančiame kosminiame centre erdvėlaivis „Atlantis“ kartu su kitais dviem amerikiečių erdvėlaiviais netrukus taps muziejų eksponatais.
Pirmieji pasaulyje
Per 30 metų vykdytą programą JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pastatė penkis daugkartinio naudojimo erdvėlaivius: „Atlantis“, „Challenger“, „Columbia“, „Discovery“ ir „Endeavour“. Amerikiečių pasididžiavimas minėta programa turi rimtą pagrindą: tai buvo pirmieji tokio pobūdžio erdvėlaiviai pasaulyje.
„Šie erdvėlaiviai buvo tarsi reguliariai tarp Žemės ir kosmoso kursavę autobusai, – „15min“ sakė Vilniaus Astronomijos observatorijos docentas, gamtos mokslų daktaras Jokūbas Sūdžius. – Jie išties buvo daugkartinio naudojimo, nes po kelionės į kosmosą sugrįždavo į Žemę. Čia jiems būdavo atliekami tam tikri remonto darbai ir jie vėl galėdavo skristi į kosmosą. Tiesa, reikėdavo atnaujinti pirminio paleidimo raketą, tačiau erdvėlaiviams didelių pokyčių neprireikdavo.“
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Atlantis“ erdvėlaivis |
Tačiau „Space Shuttle“ programos erdvėlaiviai nebuvo numatyti autonomiškam ilgalaikiam buvimui kosmose neprisijungus prie kokios nors kosminės stoties. „Buvo numatyta, kad erdvėlaivis, pavyzdžiui, nuskris į TKS, kurią pasiekę astronautai kuriam laikui persikels į ją ir atliks tyrimus, o viską baigę tuo pačiu erdvėlaiviu grįš į Žemę“, – aiškino docentas.
Pirmasis amerikiečių erdvėlaivis į orbitą buvo paleistas 1981 metų balandį. Tuo tarpu prieš 12 dienų prasidėjusi paskutinė „Atlantis“ misija tapo 135-uoju šios programos skrydžiu.
Iki šiandienos išliko trik trys iš penkių NASA erdvėlaivių. „Columbia“ ir „Challenger“ buvo prarasti per katastrofas, nusinešusias ir visų erdvėlaivių įgulų narių gyvybes.
Kosmoso „Jungtinės Tautos“
Amerikiečių erdvėlaiviai tapo tikru technologiniu šedevru. Iš esmės daugkartinio erdvėlaivio koncepciją apibrėžė JAV turėtas tikslas: nuskraidinti žmones į Marsą ar kitus tolimuosius Saulės sistemos objektus. NASA suvokė, kad šiam tikslui pasiekti, neišvengiamai reikalinga aplink Žemę besisukanti kosminė stotis, kurios pagrindinė funkcija – tarpinė starto aikštelė. Suprantant, kad šiai stočiai pastatyti prireiks ne vieno skrydžio į kosmosą, buvo nuspręsta sukurti erdvėlaivį, kurį skrydžiams būtų galima panaudoti daug kartų.
Šie sudėtingi technologiniai sprendimai įgalino astronautus padaryti ne vieną svarbų atradimą, mokslinį tyrimą. Jie į orbitą iškėlė įvairius kosminius aparatus, pradedant palydovų šnipais ir baigant meteorologiniais zondais bei Saulės sistemos tyrimo aparatais. Erdvėlaiviai palydovus ne tik iškeldavo į orbitą, bet ir sugebėdavo juos čia sugauti bei atlikti remonto darbus.
Garsiai per visą pasaulį nuskambėjo amerikiečių erdvėlaivio į orbitą iškeltas kosminis teleskopas „Hubble“. Pastarasis padarė daugybę visus pribloškusių nuotraukų, leidusių patikslinti Visatos amžių ir suteikusių naujos informacijos apie iki šiol mįslingą tamsiąją energiją.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./„Atlantis“ erdvelaivio įgulą: Rexas Walheimas (kairėje), Sandy Magnus, pilotas DougasHurley (antras iš dešinės) ir Chrisas Fergusonas (dešinėje) |
Juokaujama, kad „Space Shuttle“ programos erdvėlaiviai tapo savotiškomis kosmoso „Jungtinėmis Tautomis“, mat jais skraidė 16 valstybių atstovai, be to į kosmosą kilo moterys ir pirmasis afroamerikietis astronautas.
Programa išsisėmė
Nepaisant vertingų pasiekimų, pasididžiavimą kėlusi amerikiečių kosmoso programa nebuvo vertinama vienareikšmiškai: jau seniai garsiai svarstyti jos privalumai ir trūkumai. „Šių erdvėlaivių resursai išsisėmė. Pirmiausiai tai lėmė dvi fatališkos amerikiečių erdvėlaivių avarijos, atskleidusios, kad jie neatitinka griežtų saugos reikalavimų ir kad atėjo laikas juos nurašyti“, – sakė doc. J.Sūdžius.
„Space Shuttle“ nebuvo nei pigi, nei saugi, nei patikima daugkartinio naudojimo erdvėlaivių programa, kaip kad prieš kelis dešimtmečius savo tautiečius tikino jos kūrėjai. Prieš trisdešimtį metų NASA skaičiavo, kad minėta programa kainuos apie 90 mlrd. dolerių. Tvirtino, kad erdvėlaiviai į kosmosą galės kilti kas savaitę. Neištesėti ne tik saugumo pažadai, bet apsiskaičiuota ir su kaštais. Jungtinės Valstijos į šią programą investavo dusyk daugiau, nei buvo numatyta.
Programos kritikai pažymi, kad klaidinga buvo pati erdvėlaivių koncepcija. Esą norėjimas sukurti universalius erdvėlaivius, kuriais būtų galima į kosmosą gabenti tiek žmones, tiek sunkius ir didelius krovinius, tik pabrangino skrydžius ir sumažino jų saugumą.
Neseniai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kurią paskelbė naujienų agentūra „The Associated Press“. Atlikusi analizę agentūra nustatė, kad minėtiems erdvėlaiviams Amerika išleido daugiau nei skrydžiams į Mėnulį, atominės bombos sukūrimui ir Panamos kanalo pastatymui kartu sudėjus.
„Iki „Space Shuttle“ programos startavimo, buvo manoma, kad šie daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai tarnaus tam tikrą laiką ir kad kol šis laikas baigsis, jau bus sukurta nauja daugkartinio naudojimo erdvėlaivių karta. Tačiau ji iki šiol sukurta nebuvo“, – sakė Astronomijos observatorijos docentas.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kadrai iš teleskopo taisymo atvirame kosmose. |
Jis atkreipė dėmesį, kad per Šaltąjį karą raketinės technikos tobulinimui buvo skiriamas daug didesnis dėmesys nei dabar. „Siekta sukurti kuo galingesnes, efektyvesnes nešančiąsias raketas. Tuo metu šie procesai judėjo visai kitaip, nei dabar. Atslūgus Šaltojo karo grėsmėms, atslūgo ir finansavimas nešančiųjų raketų gamybai bei ieškojimų ir naujų sprendimų įkarštis“, – kalbėjo J.Sūdžius.
Priklausys nuo rusų
Užbaigus amerikiečių daugkartinio naudojimo erdvėlaivių programą, problema, J.Sūdžiaus įsitikinimu, išlieka. „Supratimui, vienkartinio naudojimo erdvėlaivį galima palyginti su situacija, kai iš Vilniaus nuskridus į Paryžių, lėktuvą reiktų atiduoti į metalo laužą, o sugrįžimui atgal tektų naudotis visiškai nauju lėktuvu. Tai yra vienkartinio naudojimo erdvėlaiviai, – aiškino gamtos mokslų daktaras. – Tokius erdvėlaivius naudoja Rusijos „Sojuz“ programa. Po skrydžio iš šių erdvėlaivių lieka tik nuleidžiamieji moduliai, iš kurių išlipa astronautai. Norint jais skristi iš naujo, reikia sukonstruoti naują erdvėlaivį. Visi techniniai sprendimai, aparatūra ir pan. ir seni, tačiau erdvėlaivis pastatomas iš naujo.“
Užbaigę savo kosminę programą, nuo šiol amerikiečių astronautai taps visiškai priklausomi nuo Rusijos erdvėlaivių „Sojuz“. Čia viena vieta jiems kainuos per 50 mln. dolerių, o iš viso vienu metu jie galės išsipirkti vieną–dvi vietas. Trečiąją vietą „Sojuz“ erdvėlaivyje užima jį pilotuojantis rusų astronautas.
Nuo rusų amerikiečiai priklausys tol, kol JAV bus sukurti nauji pilotuojami kosminiai aparatai. Tai turėtų būti komercinė raketa ir privačios bendrovės kartu su NASA statoma kapsulė, kuri kilti į kosmosą turėtų būti paruošta 2015 metais.
Skaudžios pamokos
Per tris dešimtmečius vykdytą programą, NASA išgyveno dvi skaudžias pamokas – erdvėlaivių katastrofas. Nors tai nebuvo vienintelės pasaulį sukrėtusios erdvėlaivių katastrofos, jose žuvo daugiausiai astronautų.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Atlantis“ grįžta į Žemę |
*1986 metais starto metu sudužo erdvėlaivis „Challenger“. Tąsyk iš nesandaraus išorinio kieto kuro variklio išsiveržusios karštos dujos pažeidė erdvėlaivį. Po tragedijos išsiaiškinta, kad šių erdvėlaivių variklių sandarinantys žiedai praranda elastingumą ir nebeužtikrina sandarumo, kai temperatūra nukrenta žemiau 11 laipsnių Celsijaus.
*Erdvėlaivio „Columbia“ katastrofa įvyko 2003 metais. Jis sudegė grįždamas į atmosferą. Tai įvyko dėl to, kad kilimo metu nuo degalų bako atplyšo termoizoliacinės medžiagos gabalas, kuris trenkėsi į erdvėlaivį ir sugadino apsauginę dangą.
Įdomūs faktai
*Kelis dešimtmečius amerikiečių vykdyta „Space Shuttle“ programa kainavo 196 mlrd. dolerių.
*Ši programa pareikalavo 14 astronautų gyvybių, kurias nusinešė erdvėlaivių „Challenger“ ir „Columbia“ katastrofos.
*Daugiausiai per metus į kosmosą amerikiečių erdvėlaiviai buvo pakilę devynis kartus. Kuriant programą žadėta, kad per metus šių skrydžių bus 50.
*„Space Shuttle“ erdvėlaiviai mūsų planetą apskriejo per 20 tūkst. kartų.
