Laikantis griežtų saugumo priemonių A.Merkel, dauguma jos kabineto narių, buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris susirinko Šv.Mykolo bažnyčioje velionio lyderio gimtajame Hamburgo uostamiestyje kartu su 1,8 tūkst. laidotuvių svečių.
H.Schmidtas, kuris mirė lapkričio 10 dieną, būdamas 96 metų, vadovavo Vakarų Vokietijai 1974–1982 metais.
Stovėdama greta karsto, užkloto juodos, raudonos ir geltonos spalvos Vokietijos vėliava, apstatyto saulėgrąžų ir baltų lelijų puokštėmis, A.Merkel gyrė H.Schmidtą už jo nesvyruojančią poziciją, kai šalyje siautėjo ultrakairioji Raudonosios armijos frakcija (RAF).
„Mes vėl susidūrėme su šiurpiomis atakomis“, – pabrėžė ji, turėdama omenyje lapkričio 13-osios išpuolius Paryžiuje.
„Mūsų mintys nuolat grįžta į Paryžių. (Užpuolikų) motyvai mūsų dienomis kitokie, kitokios ir aplinkybės. Bet teroras išlieka teroru“, – pridūrė A.Merkel.
61 metų A.Merkel sakė, kad anuomet, kaip ir dabar, po šį mėnesį įvykdytų kruvinų džihadistų atakų Prancūzijos sostinėje, reakcija turėtų būti stiprus atsakas, neaukojant bendrų vertybių.
„Laisvė yra stipresnė negu teroras ir neapykanta, – pabrėžė ji. – Žmoniškumas stipresnis negu barbariškumas.“
H.Schmidtas vadovavo savo šaliai, kai ji virto viena iš pasaulio ekonomikos galiūnių, taip pat laikė respublikos vairą kai kuriomis jos tamsiausiomis valandomis.
1977 metais, kai palestiniečiai kovotojai užgrobė oro bendrovės „Lufthansa“ lėktuvą ir pareikalavo paleisti kalinamus RAF lyderius, H.Schmidtas įsakė šturmuoti tą lainerį.
Tais pačiais metais trys įtakingi Vokietijos veikėjai, tarp jų federalinis prokuroras, buvo nužudyti per virtinę RAF atakų, sprogdinimų ir pagrobimų, krėtusių Vakarų Vokietiją ištisą dešimtmetį.
