Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Angela Merkel ir Nicolas Sarkozy: Graikija yra neatsiejama euro zonos narė

Žmonės prie uždaryto banko Atėnuose
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Žmonės prie uždaryto banko Atėnuose
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Graikija yra neatsiejama euro zonos dalis – tai Graikijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai pareiškė per paskubomis surengtą telekonferenciją, mėginant nuraminti rinkas ir pažaboti kalbas apie neišvengiamą Graikijos bankrotą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kalbėdamiesi su Graikijos premjeru George'u Papandreo, taip pat pažymėjo, jog „labiau negu bet kada būtina visiškai įgyvendinti sprendimus, priimtus liepos 21 dieną“ euro zonos lyderių, siekiant „užtikrinti euro zonos stabilumą“, nurodoma trečiadienio vakarą paskelbtame Eliziejaus rūmų pranešime.

Nuogąstavimai, kad Graikija sparčiai žengia į nevaldomą bankrotą, taip pat prielaidos, jog Atėnai gali atsisakyti euro ir grįžti prie nacionalinės valiutos, jau kelias dienas audrina rinkas tiek 17 narių turinčioje euro zonoje, tiek visame pasaulyje.

„Atsižvelgiant į kelias pastarąsias dienas vykusius didelius sukrėtimus, visi pažymėjo, kad Graikija yra neatsiejama euro zonos dalis“, – Atėnų vyriausybės atstovas Elijus Mosialas sakė po telekonferencijos.

Labiausiai baiminamasi, kad Graikijos bankrotas gali destabilizuoti padėtį kitose finansinių problemų prislėgtose Europos šalyse, tokiose kaip Portugalija, Airija, Ispanija arba Italija. Taip pat nukentėtų bankai, supirkę daug Graikijos vyriausybės vertybinių popierių. Finansinių reitingų agentūra „Moody's“ trečiadienį sumažino dviejų stambių Prancūzijos bankų – „Societe Generale“ ir „Credit Agricole“ – įvertinimą.

A.Merkel ir N.Sarkozy akcentavo Graikijos lyderiui, kokią „svarbą jie skiria griežtam ir veiksmingam Graikijos ekonomikos pertvarkymo programos įgyvendinimui“, sakoma Paryžiaus ir Berlyno paskelbtuose pranešimuose.

Europos Sąjungos (ES) didžiosios prekybos partnerės JAV ir Kinija aiškiai pabrėžė pageidaujančios, kad ši krizė būtų suvaldyta.

N.Sarkozy kanceliarija nurodė, kad G.Papandreou „patvirtino esantis visiškai pasiryžęs imtis visų priemonių, reikalingų įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų paketui“. Reformos Graikijoje „yra būtinos, kad Graikijos ekonomika rastų kelią į tvarų ir subalansuotą augimą“.

Valstybės skolos aptarnavimo kaštams padengti, taip pat mokėti atlyginimams ir pensijoms Graikija šiuo metu naudoja daugiau nei 110 mlrd. eurų, kurie jai buvo paskolinti pernai pagal tarptautinį Atėnų finansų gelbėjimo planą. Tačiau šis gelbėjimosi lynas gali nutrūkti, jeigu šaliai nepavyks laiku įgyvendinti išsikeltų fiskalinių uždavinių ir reformų.

Kas ketvirtį pervedamos paskolos dalys priklauso nuo „trejeto“ – Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – įvertinimų.

Kita dalis, 8 mlrd. eurų, turėtų būti pervesta rugsėjo gale, tačiau baiminamasi, kad „trejetas“ nepritars šiam žingsniui po to, kai skolos priežiūros inspektoriai įšaldė savo ataskaitos paskelbimą anksčiau šį mėnesį. Jie turėtų grįžti į Atėnus artimiausiomis dienomis.

Jeigu Graikija negaus planuotos gelbėjimo paketo lėšų dalies, maždaug spalio viduryje šalis pristigs pinigų.

Graikijos tarptautiniai kreditoriai vis labiau nusivilia lėtai Atėnų įgyvendinamomis reformomis. Ši šalis vėluoja įgyvendinti daugelį užsibrėžtų uždavinių, įskaitant didelio masto privatizaciją, žadamą nuo vasario, nors šiame fronte iki šiol nedaug tenuveikta.

Pasak E.Mosialo, jo šalis „pasiryžusi išpildyti įsipareigojimus savo partneriams, tokiu būdu užsitikrindama visišką paramos programos įgyvendinimą“.

„Susidūrėme su rimčiausiu ištisos kartos iššūkiu, – Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso sakė Europos Parlamentui, posėdžiaujančiam Prancūzijos mieste Strasbūre. – Tai kova už Europos ekonominę ir politinę ateitį. Kova už tai, kam Europa atstovauja pasaulyje. Kova už pačią Europos integraciją.“

Europos Sąjungos didžiosios prekybos partnerės JAV ir Kinija aiškiai pabrėžė pageidaujančios, kad ši krizė būtų suvaldyta.

Kinijos premjeras Wen Jiabao pareiškė, jog Europos šalys privalo išspręsti savo įsiskolinimo problemas ir imtis pokyčių, turinčių padėti atkurti pasaulio finansų stabilumą ir nuolatinį ekonomikos augimą. Pekinas pareiškė esantis suinteresuotas finansiškai padėti skolų prislėgtoms Europos šalims, investuodamas į jų ūkį arba supirkdamas vyriausybių vertybinius popierius.

„Šalys turi pirmiausia susitvarkyti savo namuose“, – pabrėžė Wen Jiabao.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min