Prieš atominę energetiką pasisakantys žalieji sekmadienį surinko rekordiškai daug – 24 proc. – balsų. 2006-aisiais vykusiuose rinkimuose jie gavo 12 proc. mažiau balsų. Po tokio sėkmingo pasirodymo žalieji veikiausiai pirmą kartą gaus galimybę vadovauti koalicijai su socialdemokratais, kurie sekmadienį surinko 23 proc. balsų.
Opozicija nedidele persvara aplenkė A.Merkel CDU ir jų koalicijos partnerius – verslui palankius laisvuosius demokratus (FDP), kurie drauge gavo 44 proc. balsų.
45 proc. rinkėjų nurodė po katastrofos Japonijoje laikantys atominę energetiką vienu svarbiausių klausimų.
Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle, kuris yra FDP lyderis, pažadėjo, jog Berlynas dar kartą nuodugniai peržiūrės savo poziciją dėl atominės energetikos.
„Šiurpūs įvykiai Japonijoje, atominė avarija Fukušimoje ir pasekmės mums Vokietijoje: tai buvo lemiami veiksniai šiuose žemių rinkimuose“, – sakė G.Westerwelle.
„Tai buvo referendumas dėl atominės energetikos ateities“, – pridūrė jis.
Socialdemokratų partijos (SPD) vadovas Sigmaras Gabrielis savo ruožtu paskelbė: „Šiandien buvo priimtas galutinis sprendimas dėl branduolinės energetikos Vokietijoje pabaigos“.
Žaliųjų kandidatas 62 metų Winfriedas Kretschmannas, kuris rinkimų kampanijos metu aktyviai pasisakė prieš branduolinę energetiką ir veikiausiai taps pirmuoju šios partijos atstovu, kuriam bus patikėtas vienos iš Vokietijos žemių vairas, sekmadienio balsavimo rezultatus pavadino „istorine pergale“.
„Tai svajonės išsipildymas... Dar prieš kelias dienas nė nesvajojome apie tokį rezultatą“, – pridūrė žaliųjų atstovas spaudai Franzas Unterstelleris.
Tokie rezultatai Badene-Viurtemberge, kuris ribojasi su Prancūzija ir Šveicarija, yra skaudus smūgis 56 metų kanclerei, kurios koalicija jau patyrė skaudžią nesėkmę pernai gegužę Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje vykusiuose rinkimuose ir buvo sutriuškinta Hamburgo žemės rinkimuose vasarį.
A.Merkel, kuri įvykius Japonijoje pavadino „posūkio tašku“, trims mėnesiams sustabdė ankstesnį sprendimą atidėti Vokietijos atominių reaktorių, iš kurių keturi yra Badene-Viurtemberge, uždarymą.
Be to, ji nurodė laikinai sustabdyti septynis seniausius reaktorius, kol bus patikrintas jų saugumas.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad visuomenė, nepalankiai žiūrinti į atominę energetiką, A.Merkel zigzagus įvertino kaip gudrų taktinį manevrą prieš rinkimus, kuris jai kainavo rinkėjų paramą ir smarkiai sustiprino žaliųjų pozicijas.
Spaudimą kanclerei padidino šeštadienį keturiuose didžiuosiuose šalies miestuose vykę protestai prieš vyriausybės atominės energetikos politiką, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.
Protestų organizatoriai skelbia, kad į gatves išėjo net 250 tūkst. žmonių.
Itin sėkmingi žaliesiems buvo ir vietos rinkimai vakariniame Reino krašte-Pfalce. Čia socialdemokratai prarado savo absoliučią daugumą ir turės jungtis į koaliciją su žaliaisiais.
Tuo tarpu laisvieji demokratai Reino krašte-Pfalce neįveikė 5 proc. slenksčio ir jų atstovų nebus žemės parlamente. Tokia triuškinama nesėkmė neabejotinai padidins spaudimą FDP lyderiui G.Westerwelle šiais rinkimų metais. Šįmet Vokietijoje turi įvykti dar trijų žemių rinkimai.
Analitikai sako, kad A.Merkel koalicija neturėtų žlugti, nes opozicija nacionaliniame lygyje vis dar yra per silpna, o kanclerės partija savo gretose neturi politiko, kuris galėtų jai mesti realų iššūkį.
„CDU tokio žmogaus neturi, – savo tinklalapyje rašo savaitraštis “Der Spiegel„. Partija prirakinta grandine prie A.Merkel bent iki būsimų federalinių rinkimų (2013 metais)“.
Be triuškinamo smūgio nuotaikai Berlyne, pralaimėjimas dar apsunkins A.Merkel galimybes prastumti įstatymų projektus Bundesrate – aukštuosiuose parlamento rūmuose ir išprovokuos naujus raginimus jai sutvirtinti savo dešinįjį mandatą.
