Žemesnės instancijos teismas anksčiau šią bylą atmetė.
„Manau, kad Aukščiausiasis administracinis teismas turės pradėti šią bylą, nes nėra teisinio pagrindo atsisakyti“, – sakė teismo atstovas Teuvo Arolainenas.
Byla turėtų būti nagrinėjama skubos tvarka, nes Rusiją ir Vokietiją per Baltijos jūrą sujungsiančio, iki 55 mln. kubinių metrų dujų per metus praleisiančio dujotiekio „Nord Stream“ statytojai jau pradėjo darbus jūros dugne.
Paprastai bylos nagrinėjimas Aukščiausiame administraciniame teisme užtrunka devynis ar dešimt mėnesių.
„Žinoma, šiuo atveju ieškovai gali prašyti paspartinti procesą, tačiau neatrodo, kad sprendimas būtų priimtas dar šiais metais“, – sakė T.Arolainenas.
Žemesnės instancijos Vasos miesto administracinis teismas rugsėjį atmetė Suomijos gamtos apsaugos draugijos (SLL) ir trijų Estijos gamtos apsaugos grupių prašymą panaikinti „Nord Stream“ dujotiekio statybos leidimą, kurį Suomija išdavė 2010 metų vasarį, nes vamzdynų tiesimas gali pakenkti regiono ekologijai.
Teismas pripažino galimą projekto poveikį aplinkai, tačiau dėl nepakankamų duomenų, įrodančių projekto žalą regiono ekologinei sistemai, ar toksinio poveikio jūros dugnui, atmetė ieškovo prašymą
Būtinus leidimus dujotiekiui tiesti jau davė Suomija, Švedija, Danija, Vokietija ir Rusija.
„Nord Stream“ konsorciumą sudaro Rusijos „Gazprom“ (valdo 51 proc. „Nord Stream“ akcijų), Vokietijos BASF ir „E.ON Ruhrgas AG“(po 15,5 proc.) ir Nyderlandų „Gasunie“ ir Prancūzijos „GDF Suez“ (po 9 proc.).
Baltijos jūros dugnu tiesiamas 7,4 mlrd. eurų kainuosiantis 1224 kilometrų ilgio „Nord Stream“ vamzdynas sujungs Rusijos Vyborgo miestą su Vokietijos Greifsvaldu. Jis eis Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritoriniais vandenimis.
Apie 375 kilometrų atkarpa bus nuteista Suomijos ekonominėje zonoje. Ketvirtadalis Europoje suvartojamų dujų patiekiama iš Rusijos.
