Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ar Elizabeth II pralenks legendinę XIX a. Didžiosios Britanijos karalienę Viktoriją?

Uždarame sosto burbule – jau 60 metų.
Elizabet II visiems palieka nepaprastai malonios, bet uždaros asmenybės įspūdį.
Elizabet II visiems palieka nepaprastai malonios, bet uždaros asmenybės įspūdį. / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Londono olimpiada – ne vienintelė šįmet britams pasitaikiusi proga švęsti. Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II mini savo valdymo deimantinę sukaktį. 1952-ųjų vasario 6 dieną, mirus karaliui Jurgiui VI, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės sostą paveldėjo jo vyriausioji dukra, 25 metų Elizabeth. Jos karaliavimui sukanka 60 metų.

Jau 85 metų Elizabeth II – antroji pagal valdymo trukmę Didžiosios Britanijos karalienė – ji jau tik trejais metais nusileidžia garsiajai XIX a. karalienei Viktorijai.

Deimantinę sukaktį karalienė ketina paminėti iškilminga kalba parlamente kiek vėliau – kovo mėnesį, o pagrindinės iškilmės planuojamos birželio mėnesį, per karūnavimo metines. Spėjama, kad šalies miestų gatvėse bus surengta daugiau vakarėlių nei per pernai pavasarį vykusias karalienės anūko princo Williamo ir Kate Middleton vestuves. O įspūdingiausiu linksmybių momentu turėtų tapti tūkstančio laivų iš viso pasaulio regata Temzės upe.

ABC nuotr./Elizabeth karaliene tapo 26 metų.
ABC nuotr./Elizabeth karaliene tapo 26 metų.

Uždariausia vieša asmenybė

Per šešis valdymo dešimtmečius karalienė nedavė nė vieno interviu žiniasklaidai. Dienraštis „The Guardian“ priekaištingai vertina tokį uždarumą, prisimindamas noriai su BBC bendravusią Danijos karalienę ir net „griežtai kontroliuojamus interviu“ dalijantį popiežių, ir tikisi, kad deimantinis jubiliejus taps proga pakeisti tradiciją. Nepaisant to, karalienė vis tiek yra nepaprastai populiari britų, mėgstančių sekti karališkus skandalus, akyse.

Elizabeth II asmeninį gyvenimą šiek tiek praskleidė neseniai pasirodžiusi biografinė knyga „Karalienė Elizabeth“. Ją parašė su karalienės aplinkos žmonėmis bendravusi JAV žurnalistė Sally Bedell Smith, šiek tiek paskalas primenančiu turiniu papiktinusi nemažai britų. Knygos autorė atskleidžia, kad nors karalienė visada šiltai bendrauja su aplinkiniais ir teiraujasi apie jų šeimas, tačiau net ir artimiausi draugai nedrįsta klausti Elizabeth apie jos asmeninį gyvenimą.

„Vienas iš jos pusbrolių man atskleidė, kad karalienė, kai supyksta, išeina į laukus ir rauna lipiką – Škotijoje auga tokia žolė“, – atskleidžia S.Bedell Smith. Knygoje teigiama, kad Elizabeth gyvena „uždarame burbule“, kurio pradurti nedrįsta net artimiausi draugai.

Smūgis monarchijai

Vis dėlto niekam nekyla abejonių, kad Elizabeth II savo pareigas vertina ypač rimtai. 2007 metais atliktos apklausos duomenimis, dauguma britų įsitikinę, kad karalienė – sunkiausiai dirbanti karališkosios šeimos narė. Ir tai tikriausiai viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl daugiau nei trys ketvirtadaliai visuomenės remia monarchiją.

Taip buvo ne visada – Elizabeth valdymo metu šalis patyrė ir klestėjimo, ir sunkių laikotarpių. Kai ji paveldėjo sostą, Didžioji Britanija vis dar stengėsi atsitiesti po ypač išsekinusio Antrojo pasaulinio karo. Vos keleriais metais anksčiau ištekėjusi už princo Philipo, būsimoji karalienė savo vestuvinei suknelei įsigyti dar turėjo naudoti prekių talonus.

Elizabeth II valdymo metais galutinai subyrėjo Britų imperija. Per trumpą laikotarpį pusė jos valdų – tarp jų Pietų Afrika, Pakistanas ir Ceilonas – paskelbė nepriklausomybes ir tapo respublikomis.

Ir vis dėlto vieną didžiausių smūgių monarchijai sudavė nesėkminga vyriausiojo Elizabeth sūnaus princo Charleso santuoka su princese Diana bei princesės tragiška žūtis Paryžiuje. Kaip atskleidžiama S.Bedell Smith biografijoje, karalienė labai nerimavo, kad Charlesas dėl savo mylimosios Camillos atsisakys teisės į sostą. Taip padarė Elizabeth dėdė karalius Edvardas VIII, 1936 metais palikęs sostą, kad galėtų vesti paprastą moterį, keliskart išsiskyrusią amerikietę Wallis Simpson.

Netikėtų pareigų našta

Kai 1926 metais gimė Elizabeth, mažai kas tikėjosi, kad ji taps Britų imperijos monarche. Eilėje į sostą ją lenkė vyresnysis tėvo brolis – kuris, nors tuo metu ir nevedęs, bet buvo pakankamai jaunas, kad susilauktų palikuonių.

Viskas pasikeitė po to, kai Edvardo III meilė išsiskyrusiai amerikietei sukėlė konstitucinę krizę ir sostą perėmė Elizabeth tėvas, karūnuotas Jurgiu VI. Šeima persikraustė į Bekingemo rūmus, kur jaunoji princesė buvo auklėjama kaip galima įpėdinė. Jau vaikystėje Elizabeth stebino aplinkinius stebėtinu rimtumu ir branda. „Ji spinduliuoja autoritetą ir mąslumą, kurį neįprasta matyti tokio amžiaus vaiko veide“, – apie dvejų metų Elizabeth kalbėjo būsimasis premjeras Winstonas Churchillis.

Netrukus Europoje prasidėjo karas, kurio metu karalius privalėjo įkvėpti stiprybės vienintelei kovoje su nacistine Vokietija likusiai stovėti Didžiajai Britanijai. Vienas aukštas politikas pasiūlė evakuoti Elizabeth ir jos seserį į Kanadą, tačiau jos motina griežtai atsisakė: „Vaikai niekur nevažiuos be manęs. Aš neišvyksiu be karaliaus. O karalius niekada neišvyks.“

1945-aisiais aštuoniolikmetė Elizabeth įstojo į pagalbinę moterų teritorinę tarnybą ir mokėsi būti vairuotoja bei mechanike. Netrukus jai buvo suteiktas karinis laipsnis.

Pasiliko mergautinę pavardę

Su savo būsimuoju vyru, Graikijos ir Danijos princu Philipu, Elizabeth pirmą kartą susipažino dar vaikystėje, o 13 metų ėmė susirašinėti ir, kaip teigiama, beprotiškai jį įsimylėjo. Pora susituokė 1947-aisiais ir jau po metų jiems gimė vyriausiasis sūnus Charlesas.

Ne visi dvariškiai Philipą laikė tinkamu jaunikiu būsimajai valdovei. Nors jo kilmės regalijos buvo nepriekaištingos (jie su Elizabeth yra tolimi pusbroliai per Danijos karalių Kristijoną IX ir karalienę Viktoriją), bet finansinė padėtis buvo palyginti prasta. Be to, abejonių kėlė jo šeimos narių ryšiai su kilmingais Vokietijos karininkais, tarnavusiais Trečiojo reicho kariuomenėje.

Vesdamas Elizabeth, Philipas turėjo ne tik pakeisti tikybą ir tapti anglikonu bei atsisakyti Graikijos ir Danijos titulų. Jis neteko ir šio to daugiau. Nors visi tikėjosi, kad žmona ims vyro pavardę, tačiau Elizabeth nusprendė pasilikti savąją, kad Anglijos valdovų linija ir toliau būtų vadinama Windsorų dinastija, o ne Mountbattenų. Philipą toks sprendimas įskaudino. „Esu vienintelis vyras šalyje, – skundėsi jis, – kuriam neleidžiama vaikams duoti savo pavardės.“

AFP/Scanpix nuotr./Elizabeth II gali tapti ilgiausiai valdančia Didžiosios Britanijos karaliene.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Elizabeth II gali tapti ilgiausiai valdančia Didžiosios Britanijos karaliene.

Pirmoji kritika

Po Antrojo pasaulinio karo Britų imperija pamažu virto Tautų Sandrauga, nes vis daugiau imperijos valdų paskelbė nepriklausomybę. Vis dėlto Elizabeth II liko dalies iš jų nominali valdovė. 1956-aisiais netgi Prancūzija svarstė prisijungti prie Britų Sandraugos.

Kolonijų praradimas imperijai, kurioje kažkada nenusileisdavo saulė, buvo skaudus. Sueco krizė ir naujo premjero skyrimas 1957-aisiais užtraukė Elizabeth pirmąją asmeninę kritiką. Spauda pareiškė, kad karalienė „praradusi ryšį“ su tikrove.

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje karalienei nemažai nervų sugadino Kanados premjeras Pierre'as Trudeau, kuris teigė, kad karūna „mažai ką reiškia“. Respublikoniškas pažiūras pabrėždavo net jo elgesys Bakingemo rūmuose, kur jis slidinėdavo laiptų turėklais ir nepagarbiai šokinėdavo už karalienės nugaros.

1980-aisiais Kanados atstovams, atvykusiems į Londoną aptarti šalies konstitucijos keitimo, liko įspūdis, kad karalienė „Kanados konstitucinius reikalus išmano geriau nei bet kuris britų politikas ar biurokratas“. Priimti pakeitimai panaikino Britanijos parlamento vaidmenį Kanados konstitucijoje, tačiau monarchiją paliko. Vėliau P.Trudeau savo atsiminimuose rašė: „Karalienė palaikė mano bandymus reformuoti konstituciją. Man visada darė įspūdį ne tik jos viešumoje rodomas taktas, bet ir išmintis, kuri atsiskleisdavo privačiuose pokalbiuose.“

Kai kurios kitos buvusios Britų imperijos teritorijos, nusimetusios Londono valdžią, taip pat nusprendė likti nominaliai pavaldžios karūnai. 1999-aisiais Australijoje surengtame referendume žmonės pirmenybę atidavė monarchijai, o ne netiesiogiai renkamo valstybės vadovo institucijai. Panašūs referendumai neseniai vyko Tuvalu bei Sent Vincentėje ir Grenadinuose, kur atmesti pasiūlymai atsisakyti monarchijos. 2006 ir 2007 metais britų apklausa taip pat parodė stiprią paramą karalienės institucijai ir Elizabeth II asmeniškai.

Annus horribilis

Prieš du dešimtmečius valdymo 40-mečio proga sakytoje iškilmingoje kalboje Elizabeth pavadino 1992-uosius jos annus horribilis, siaubingais metais. Tą kovo mėnesį jos sūnus princas Andrew su žmona Sarah nusprendė nebegyventi kartu. Balandį su vyru išsiskyrė jos dukra Anne, o rudenį Windsorų rūmus nusiaubė didelis gaisras.

Tais pačiais metais iširo ir vyriausiojo sūnaus Charleso bei princesės Dianos šeima. 1996-aisiais pasibaigęs skyrybų procesas ir kitais metais Paryžiuje įvykusi tragiška avarija, nusinešusi Dianos gyvybę, reiškė ne tik skaudžią asmeninę patirtį, bet ir rimtą viešųjų ryšių krizę Bekingemo rūmams. Kai iškart po avarijos karalienė atsisakė viešai pasirodyti, jos populiarumas smuko žemiausiai per visą valdymo laiką. Tiesa, britų palankumą Elizabeth atgavo, kai galų gale po penkių dienų tiesioginiame eteryje kreipėsi į gedinčią tautą.

Moterys galės valdyti

Karalienės valdymo 60-mečio jubiliejus – puiki proga paskelbti naują potvarkį, pakeisiantį Jungtinės Karalystės įpėdinystės taisykles. Pagal dabar galiojantį dar 1701-aisiais priimtą aktą, sostą paveldi vyriausiasis valdovo sūnus. Elizabeth II – kaip ir kita ilgaamžė monarchė Viktorija – buvo karūnuotos, nes neturėjo brolių, kuriems būtų tekusi pirmenybė užimti sostą.

Nuo šiol karūną paveldės vyriausias valdovo vaikas nepriklausomai nuo lyties. Tai reiškia, kad jei Williamas ir Catherine, Kembridžo hercogas ir hercogienė, pirmiausia susilauks dukters, ji bus karališkoji įpėdinė.

Kad būtų galima pakeisti taisykles, reikėjo gauti 16 Tautų Sandraugos valstybių, pripažįstančių Elizabeth II savo monarche, pritarimą. Šios tautos pernai spalį pasakė oficialų „taip“.

AFP/Scanpix nuotr./Princas Charlesas savo motinai Elizabeth II suteikė daug skausmo.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Princas Charlesas savo motinai Elizabeth II suteikė daug skausmo.

Svarbiausios Elizabeth II karaliavimo datos

Jos karališkoji didenybė Jorko princesė Elizabeth gimė 1926 m. balandžio 21 d.

1936 m. Edvardas VIII atsisako sosto ir Jungtinės Karalystės valdovu Jurgiu VI karūnuojamas Elizabeth tėvas.

1947 m. Pirmasis oficialus Elizabeth užsienio vizitas. Savo 21-ąjį gimtadienį ji paminėjo Pietų Afrikoje.

1947 m. lapkričio 20 d. Elizabeth išteka už Graikijos princo Andrew sūnaus Philipo Mountbatteno.

1952 m. Nuo vėžio mirus tėvui Elizabeth paveldi sostą. Kitų metų birželį Vestminsterio abatijoje ji karūnuojama Britų imperijos karaliene.

1977 m. Didžiulės iškilmės valdymo sidabrinio jubiliejaus proga.

1981 m. Princas Charlesas veda ledi Dianą Spencer.

1993 m. Karalienė pradeda mokėti pajamų mokestį.

1997 m. Princesė Diana, prieš metus išsiskyrusi su princu Charlesu, žuvo automobilio avarijoje.

2002 m. Auksinis Elizabeth II valdymo jubiliejus. Miršta jos jaunesnioji sesuo Margaret ir karalienė motina.

2005 m. Karalienė palaimina princo Charleso antrąją santuoką su Camilla Parker-Bowles, Kornvalio hercogiene.

2011 m. Elizabeth anūkas, būsimasis sosto paveldėtojas princas Williamas veda Catherine Middleton.

2012 m. birželio 2–5 d. planuojamos iškilmės karalienės Elizabeth II valdymo 60-ojo jubiliejaus proga.

Šis straipsnis buvo spausdintas savaitraštyje „15min“, visą savaitraštį rasite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius