C.Ashton vyras, apklausų rengėjas ir politinis komentatorius Peteris Kellneris (juodu susituokę nuo 1988 metų), teigia, jog septintojo dešimtmečio žvalgybos dokumentai rodo, kad ir britų policija, ir KGB klaidingai jį laikė komunistų simpatiku.
Daugiau kaip prieš du dešimtmečius P.Kellneris buvo susitikęs su Jurijumi Kudimovu. Vėliau rusas buvo išprašytas iš Didžiosios Britanijos už šnipinėjimą. J.Kudimovas prisiartino prie P.Kellnerio, kuris tuomet dirbo politiniame žurnale „New Statesman“, per Leiboristų partijos suvažiavimą 1984 metais. Visi žinojo apie jo artimus ryšius su leiboristų lyderiu Neilu Kinnocku. Tačiau, pasak P.Kellnerio, rusas neprašė jokių dokumentų, o jis ir nebūtų davęs.
J.Kudimovas dirbo Londone – rašė sovietų spaudai – ir neigė įtarimus šnipinėjimu, bet drauge su 24 sovietų pareigūnais buvo išmestas iš šalies 1985 metais. Dabar J.Kudimovas vadovauja Rusijos nacionaliniam rezervų bankui, kuris priklauso Aleksandrui Lebedevui. Šis yra jo draugas ir britų laikraščio „The Evening Standard“ savininkas, Londone dirbęs KGB.
Apie tuos susitikimus P.Kellneris prabilo, kai ES diplomatijos vadove tapusi jo žmona C.Ashton – šis paskyrimas nustebino daugelį, o dabar kelia dar didesnę nuostabą – turėjo atremti įtarimus, kad tuomet, kai ji buvo Kampanijos už branduolinį nusiginklavimą (KBN) iždininkė, ši organizacija gavo pinigų iš komunistų ir KGB. C.Ashton dalyvaudavo Komunistų partijos susirinkimuose ir atstovaudavo per juos KBN kaip tik tuo metu, kai britų žvalgyba labai atidžiai stebėjo komunistus, tačiau pati niekada nebuvo Komunistų partijos narė.
Kilus skandalui dėl C.Ashton praeities į viešumą iškilo ir daugiau šios moters ryšių iš tų laikų. Pasirodo, aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ji daugiau kaip dvejus metus susitikinėjo su Duncanu Reesu, tuometiniu Didžiosios Britanijos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi. Šis artimai bendravo su karingiausiais profesinių sąjungų lyderiais, rengusiais sabotažus gamyklose, vadovavusiais 1984 metų visuotiniam streikui prieš Margaret Thatcher, protestams laivų statyklose.
Nuo 1977–ųjų pabaigos iki 1980 metų pradžios D.Reesas su C.Ashton gyveno Noting Hile, Vakarų Londone. Dabar tai – vienas prašmatniausių Londono rajonų, o tuomet ten glaudėsi daug politinių aktyvistų.
Nuo 1975 iki 1979 metų D.Reesas buvo KBN generalinis sekretorius, vėliau dirbo komunistų laikraštyje „Morning Star“. Daugiau kaip dešimtmetį jis ėjo įvairias pareigas Komunistų partijoje, bet 1983–iaisiais iš šios organizacijos pasitraukė.
D.Reesas sako žinojęs, kad dešinieji skleidžia kalbas apie „Maskvos auksą“, kurį KBN gaudavo iš Maskvos, tačiau tai esanti netiesa. „Kai įplaukia daug lėšų, negali atsiskaityti už kiekvieną svarą, bet esu įsitikinęs, kad Maskvos pinigų mes negaudavome“, – tvirtina 56 metų D.Reesas.
Su Cathy jis susipažino 1977 metais per pokalbį, kai ši siekė įsidarbinti KBN sekretore. Maždaug po pusantrų metų per KBN suvažiavimą C.Ashton buvo paskirta į neapmokamą iždininkės postą.
D.Reesas prisimena, kad Cathy susipažino ir su jo tėvais, bet vėliau jųdviejų keliai išsiskyrė. Vyriškis labai nustebo, kai C.Ashton gavo aukščiausias ES pareigas, tačiau patikino, jog ši moteris visuomet buvo protinga ir kompetentinga.
Kairuoliška C.Ashton jaunystė daug kam atrodo neskaidri. Europos Parlamento (EP) narys Davidas Campbellas Bannermanas pareiškė, kad 40 proc. KBN lėšų, įplaukusių devintąjį dešimtmetį, negalima susieti su jokiu donoru. Nors KBN ginasi, jog daug pinigų buvo surenkama tiesiog gatvėse, todėl neįmanoma identifikuoti aukotojų, britų parlamentaras pareikalavo Europos Komisijos tyrimo. EP esama ir daugiau jam pritariančių kolegų, manančių, kad dėl šių praeities dalykų baronienės C.Ashton paskyrimas yra skandalingas.
