Dar keturi armėnų kariai žuvo pasienyje su Azerbaidžanu, vienas paimtas į nelaisvę. Azerbaidžaniečiai konfiskavo ginklų, žemėlapių, dokumentų, savo kariuomenės vadų nuotraukų. Kaimynės vėl vaikšto peilio ašmenimis – per pastarąją savaitę pasienyje žuvo 18 karių – armėnų ir azerbaidžaniečių.
Kaimynės vėl vaikšto peilio ašmenimis – per pastarąją savaitę pasienyje žuvo 18 karių – armėnų ir azerbaidžaniečių
„Padėtis labai įtempta, mūsų kaimynai gali bet kuriuo metu surengti provokacijų, kurios prives prie karo. Nors pastarųjų įvykių analizė rodo, kad nėra pagrindo plataus masto ginkluotam konfliktui“, – sako Armėnijos gynybos ministras Seyranas Ohanianas.
Savo ruožtu Azerbaidžanas kaltina Jerevaną, kad jis provokuoja ir kaltę verčia Baku. Konflikto šerdis – Kalnų Karabachas, dėl kurio plataus masto ginkluotas konfliktas kilo 1991-aisiais, griūvant Sovietų Sąjungai. Treji karo metai nusinešė 30 tūkst. gyvybių.
1994-aisiais pasiektos trapios paliaubos, teisiškai Azerbaidžanui priklausantis Kalnų Karabachas nuo Baku atskirtas, jį palaiko Jerevanas, mat dauguma gyventojų sudaro armėnai. Konfliktas nuolat rusena, tarptautinių tarpininkų siūlymai, kaip jį užgesinti, – lyg žirniai į sieną.
O nafta turtingas Azerbaidžanas, kuriame įsikūrusios tokios pasaulio naftos milžinės kaip BP, „Chevron“, dosniai leidžia pinigus savo ginkluotosioms pajėgoms stiprinti ir vis dažniau grasina Armėnijai, kad jėga atsiims Kalnų Karabachą.
Ekspertai sako, kad Kremliaus bandymai perbraižyti Europos žemėlapį aneksavus Krymą gali paskatinti ir naują karą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Kita vertus, šiuo konfliktu gali būti suinteresuota Rusija, kuri nori įkurdinti savo pajėgas Klanų Karabache, kad sustiprintų įtaką Kaukaze.
