Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Atremti Rusijos priekaištai: Vakarai niekada nežadėjo neplėsti NATO į Rytus

Vėliavos
KAM nuotr. / Lietuvos, Ukrainos ir NATO vėliavos
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vakarai niekada nežadėjo Maskvai, kad NATO nesiplės ir nepriims į savo gretas Rytų ir Vidurio Europos šalių. Apie tai žurnale „Foreign Affairs“ rašo Harvardo universiteto profesorė Mary Elise Sarotte, tokiu būdu atremdama pastarojo meto Rusijos priekaištus Vakarams dėl į Aljansą priimtų Baltijos šalių, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, praneša Tvn24.pl.

Panašių priekaištų Rusija nuolat pažeria NATO ir JAV jau keliolika metų. Esą priimdamas į savo sudėtį Baltijos kraštus, Lenkiją ir kitas šio regiono šalis Aljansas sulaužė dar 1990 metais Michailui Gorbačiovui, tuomečiui Sovietų Sąjungos prezidentui, duotą pažadą.

„Tokio pažado nebuvo“, – įsitikinusi Harvardo universiteto profesorė M.E.Sarotte, kurios tyrinėjimų objektas – šaltojo karo pabaiga. Šiuos savo teiginius ji iliustruoja naujai atrastais archyviniais dokumentais, kurie buvo paskelbti minint Berlyno sienos griūties 25-metį.

Tokio pažado nebuvo, – įsitikinusi M.E.Sarotte

Profesorės teigimu, Baltijos šalių, Lenkijos, Vengrijos ir kitų buvusio Varšuvos pakto šalių narystės NATO klausimas iš viso su Maskva niekada nebuvo aptarinėjamas Sovietų Sąjungos laikais, kadangi tuo metu nebuvo realu šias valstybes priimti į Aljansą.

Tačiau Maskva labai dažnai primena, kad neva M.Gorbačiovas buvo gavęs tokį pažadą, ypač garsiai apie tai kalbama paaštrėjus Rusijos ir Vakarų santykiams dėl krizės Ukrainoje. Šia tema mėgsta diskutuoti Rusijos ekspertai ir politikai, ją pasičiupo ir propagandą platinančios žiniasklaidos priemonės, tuo bandydamos pateisinti Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Krymo aneksiją. Taip norima pasiteisinti – Rusija tik ginasi nuo NATO ketinimų į savo sudėtį priimti ir Ukrainą.

Harvardo profesorė itin atidžiai tyrinėjo šaltojo karo pabaigą, ypač derybas su M.Gorbačiovu dėl Vokietijos suvienijimo. Sovietų Sąjungos prezidentas labai priešinosi suvienytos Vokietijos narystei NATO, todėl buvo siūlyti ir tokie variantai, kad šioje šalyje nebus Aljanso kariuomenės, nors ji taps nare. Apie 1990 m. vidury tai jau buvo vienintelis galimas variantas, o Maskvai, kaip kompensacija, suteikta keliolikos milijardų markių paramos statyti butus iš Rytų Vokietijos išvedamiems kariškiams.

Dariaus Ulozo nuotr./Karščiu alsuojančiose pratybose „Ulono ugnis 2014“  –  sausumos pajėgų ir JAV kariai
Dariaus Ulozo nuotr./Karščiu alsuojančiose pratybose „Ulono ugnis 2014“  –  sausumos pajėgų ir JAV kariai

Tuo metu Vašingtonas įtikino ir Didžiąją Britaniją bei Prancūziją, kad priėmus suvienytą Vokietiją į NATO ir tuometę Europos Sąjungą Vakarai tik sustiprės.

Vokietija susivienijo 1990 metų spalį ir jau nebebuvo jokios kalbos apie NATO plėtros sustabdymą. Apie tai nekalbėta ir po 1993-ųjų, kai JAV prezidentu tapo Billas Clintonas, kurio administracija ir apsisprendė leisti Lenkijai, Čekijai bei Vengrijai siekti narystės NATO.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min