Baltarusijos valstybinio saugumo komitetas (VSK) kitą dieną po sprogimo Minsko metropolitene pateikė dvi šio teroro akto versijas.
„Pirmoji versija – siekis destabilizuoti padėtį Baltarusijoje. Tai mėginimas kelti baimę, paniką nepasitenkinimą teisėsaugos organais ir valdžia“, – kalbėjo VSK vadovas Vadimas Zaicevas.
„Antroji versija – esama radikalių, ekstremistinių jaunimo organizacijų atstovų. Dabar baigiama (tirti) anarchistų byla. Mes neatmetame, kad keršijant galėjo būti surengti panašūs veiksmai“, – tęsė jis.
Prezidento žodžiai suneramino opoziciją, kuri seniai skundžiasi politiniu persekiojimu, kuris sustiprėjo po gruodžio įvykių, kai valdžia šiurkščiai išvaikė demonstrantus, protestavusius prieš A.Lukašenkos perrinkimą ketvirtai kadencijai ir suėmė daug aktyvistų.
„Nepriklausomai nuo to, kas yra šio sprogimo organizatorius ir užsakovas, valdžiai kyla pagunda pasinaudoti tuo ir užveržti varžtus“, – sakė agentūrai „Reuters“ Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka, kuris per gruodžio demonstraciją taip pat buvo suimtas ir išleistas tik prieš kelias dienas, kai pasirašė pažadą neišvykti iš šalies.
„Matydami, kaip dabar įaudrinta yra šalis, aš bijau, kad valdžia tuo pasinaudos“, – sakė jis.
„Uždaryti sieną su Rusija“
Baltarusiai, laikę savo sostinę vienu saugiausių Europos miestų, yra sukrėsti. Daugelis – net opozicijos atstovai – sutinka su A.Lukašenkos versija apie užsieninį pėdsaką.
„Neatmetu galimybės, kad mums šią dovaną galėjo atvežti iš užsienio... Bet reikia pažiūrėti ir pas save. Ramiai gyventi mums neleis, aš jus apie tai perspėjau“, – kalbėjo prezidentas valdininkams.
Dar visai neseniai A.Lukašenkos varžovu rinkimuose buvęs Baltarusijos liaudies fronto vicepirmininkas Grigorijus Kostujevas dabar yra tokios pačios nuomonės.
Tai nenaudinga nei valdžiai, nei opozicijai, – A.Feduta„Mano nuomone, reikia ieškoti pėdsako už Baltarusijos ribų“, – sakė jis agentūrai „Reuters“, pasiskundęs sienos atvirumu su Rusija, kurioje mirtininkų išpuoliai jau nebe retenybė.
„Mes visad sakėme, kad siena su Rusija neturi būti atvira. Rusijoje tai atsitinka vos ne kasdien, ir visą laiką ten buvo grėsmė, kad anksčiau ar vėliau tai persimes į Baltarusiją“, – aiškino G.Kostujevas.
Baltarusių politologas Aleksandras Feduta, kuris taip pat buvo suimtas už masinius protestus, įsitikinęs, kad prievarta prieštarauja tiek valdžios, tiek ir jos oponentų interesams. Jis priminė, kad po represijų bangos praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje, kuri sukėlė piktą Vakarų reakciją, oficialusis Minskas susilpnino savo spaudimą kitaminčiams: dauguma gruodį suimtų asmenų buvo paleisti, gavus iš jų pasižadėjimą neišvykti, o kaltinimai jiems žymiai sušvelninti.
„Tai nenaudinga nei valdžiai, nei opozicijai. Valdžia tik nusprendė žengti politinio kurso šalyje sušvelninimo kryptimi, o opozicija ypač suinteresuota dialogu su valdžia“, – agentūrai „Reuters“ sakė A.Feduta.
„Lieka išorinis faktorius“, – įsitikinęs jis.
