„Mes, buvusių okupuotų Rytų Europos valstybių ir dabartinių Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybių narių – Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos – vadovai labai susirūpinę Rusijos Federacijos veiksmais prieš Gruziją,“ – rašoma Deklaracijoje.
Keturių šalių prezidentai griežtai pasmerkė Rusijos karinių pajėgų veiksmus prieš Gruzijos valstybės suverenumą ir nepriklausomybę. „Atsižvelgdami į vienašališkus Rusijos karinių pajėgų karinius veiksmus, imsimės visų mūsų, kaip prezidentų, turimų priemonių, kad agresija prieš šią mažą Europos šalį neliktų be dėmesio ar į ją būtų reaguojama tik beprasmiais pareiškimais, sulyginančias aukas su agresoriais,“ – rašoma dokumente.
Prezidentai ragins vyriausybes diskusijose Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto Taryboje laikytis šios pozicijos.
Deklaracijoje rašoma, kad beprasmiška tęsti vizų tvarkos supaprastinimą su šalimi, kuri nesilaiko ES reikalavimų. Taip pat abejojama, ar gali dabartinės Rusijos valdžios institucijos būti vadinamos tinkamomis strateginėmis ES partnerėmis ir ar gali Europos demokratinių šalių šeima vesti abipusiškai naudingą dialogą su šalimi, kuri naudoja sunkiąją artileriją prieš nepriklausomą šalį.
Taip pat pažymima, kad Rusija, nors ir gindama savo pilečius, peržengė „raudonąją liniją“ ir kad ES bei NATO turi imtis iniciatyvos ir stoti į kovą prieš imperialistinės ir revizionistinės politikos plitimą Europos Rytuose.
Prie šios Deklaracijos keturių šalių prezidentai pakvietė prisijungti ir kitų demokratinių šalių vadovus.