EK paskelbtoje ataskaitoje Lietuva kartu su Bulgarija, Čekija, Estija, Kipru, Lenkija, Malta, Rumunija ir Slovakija išskirtos kaip valstybės narės, kurios iki šiol krizės laikotarpiu mažiausiai kišosi į bankų sektoriaus veiklą. Jų suteiktos garantijos apsiribojo gyventojų indėlių draudimu.
Visos kitos Bendrijos valstybės gavo iš EK leidimą išleisti 2,9 trln. eurų, kad paskatintų bankus teikti daugiau kreditų, bei 313 mlrd. eurų – tiesioginėms kapitalo injekcijoms ant žlugimo ribos atsidūrusioms finansų bendrovėms. Ši suma atitinka 31,2 proc. Bendrijos BVP.
Tiesa, vyrauja nuomonė, kad iš tikrųjų išleista gerokai mažiau biudžetinių lėšų. Dalis valstybių esant kritinei situacijai buvo labai atsargios ir prašė EK daugiau leidimų, negu joms reikėjo. Birželio mėnesio ataskaitoje EK prognozavo, kad krizės bankų sektoriuje valdymas Bendrijai gali kainuoti apie 16,5 proc. BVP.
Airiai pasistengė
Išlaidautojų lydere galima laikyti Airiją, kuri, išnaudodama pasiskolintas lėšas, finansų sektoriui gelbėti skyrė net 231,8 proc. šalies BVP. Nors daugumos kitų valstybių įsikišimas buvo gerokai kuklesnis, EK atkreipė dėmesį, kad agresyvi valstybių intervencija kai kuriais atvejais galėjo gerokai sumenkinti jų ateities finansines galimybes.
„Galima teigti, kad tai reiškia gerokai didesnę viešąją skolą arba apskritai didesnį bendrą įsiskolinimą. Vis dėlto dar per anksti spręsti, ar ligšiolinis Vyriausybių atsakas į krizę buvo neproporcingas“, – teigiama EK išleistoje apžvalgoje.
Daugelyje valstybių jau pasibaigė pirminis šešių mėnesių laikotarpis, per kurį turėjo galioti bankams suteiktos garantijos. Dabar EK turės nuspręsti, kurių programų galiojimą galima pratęsti, siekiant palaikyti „finansinį stabilumą“, o kurias reikėtų uždaryti.
Aistros dėl skolų
Valstybės skolos skaičiavimas ES kelia nemažai aistrų, nes valstybėms narėms vis dar galioja Mastrichto kriterijus, pagal kurį viešoji skola neturėtų viršyti 60 proc. BVP. Šiame kontekste labai įdomūs pastebėjimai, išsakyti Vokietijos dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ korespondento Wernerio Musslerio.
Remdamasis neįvardytais šaltiniais, jis apkaltino Prancūzijos Vyriausybę spaudimu ES statistikos agentūrai „Eurostat“, kad ši priimtų Paryžiui naudingą sprendimą dėl skolos skaičiavimo metodikos. „Eurostat“ liepos pabaigoje leido Prancūzijai neįtraukti į skolos apskaičiavimą apie 75 mlrd. eurų, arba 4 proc. šalies BVP, kurie Vyriausybės per specialiai šiuo tikslu įkurtus juridinius asmenis buvo panaudoti kaip bankų kreditavimo priemonė. EK duomenimis, 2008 metų pabaigoje Prancūzijos įskola buvo 68 proc. BVP, o ši suma jau yra pakankamai didelė, kad neigiamai veiktų šalies skolinimosi reitingus.
Pasak W.Musslerio, nors „Eurostat“ vadovas Walteris Radermacheris savo veiksmus aiškino esą daugelio valstybių narių pareikštu „susirūpinimu“, Briuselyje vis garsiau sklando kalbos apie „Prancūzijos teisės“ dominavimą. Tiesa, bent jau Vokietijai naujoji skaičiavimo metodika taip pat buvo naudinga – leido „nurašyti“ apie 40 mlrd. eurų skolos.
