2010-ieji buvo pavadinti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, o benamystė buvo minima kaip vienas prioritetinių uždavinių, gerinant šalių-narių socialinį gyvenimą ir ekonomiką.
Kaip buvo aptarta gruodžio 9- 10 dienomis Briuselyje vykusioje benamystės klausimams aptarti skirtoje koferencijoje, benamystės nesiseka išgyvendinti visoje Europoje ir, be to, keičiasi patys benamiai žmonės. Supaprastintas benamio žmogaus vaizdinys – vienišas, vidutinio amžiaus žmogus, miegantis gatvėje.
Tačiau į benamių gretas patenka vis daugiau jaunų žmonių, moterų, iširus šeimai nukentėjusių asmenų, imigrantų ir ieškančiųjų prieglobsčio. Benamystė daro neigiamą poveikį tiek patiems benamiams, tiek visuomenei. Nepaisant, kad daugelyje valstybių narių šis klausimas sėkmingai sprendžiamas, būtina ES lygiu plėtoti politinę paramą ir koordinavimo veiksmus. Valstybėse narėse skiriasi ne tik benamystės apibrėžtys, bet taip pat duomenų rinkimas bei ataskaitų rengimo procedūros. ES privalo sukurti bendrąją sistemą, kad būtų remiamos ir stebimos valstybių narių pastangos tobulinti politikos priemones, kuriomis kovojama su benamyste.
Siekiant pašalinti benamystę ES kovos su skurdu strategijoje per pastaruosius kelerius metus buvo padaryti keli svarbūs patobulinimai. Kova su benamyste tapo ES socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties strategijos prioritetu bei viena svarbiausių dalių.
2010 m. bendroje Tarybos bei Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties komisijos ataskaitoje, pagrindinėje priemonėje, ES taikomoje kovojant su skurdu, valstybės narės raginamos kurti strategijas, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas:
• Prevencijai, t. y. pačiam veiksmingiausiam būdui kovoti su benamyste. Visų pirma būtina sumažinti iškeldinimų skaičių ir kiek įmanoma apriboti atvejų skaičių, kai žmonės valstybės įsteigtas globos įstaigas palieka neturėdami namų, į kuriuos galėtų sugrįžti.
• Perėjimui nuo paprastų paslaugų, kai laikinai apgyvendinami patekę į krizę, prie išsamios modernios politikos, kuria siekiama padėti žmonėms gauti remtiną ir (arba) nuolatinį būstą.
• Taikytinam požiūriui „Svarbiausia būstas“, t. y. pirmiausia siekiama individams suteikti nuolatinį būstą, bet suvokiant pavojų, kad negalima galvoti tik apie būstą tokiomis aplinkybėmis, kai žmonėms dar reikia papildomos paramos.
• Tobulesniam valdymui, kuriam, tikėtina, bus būdinga: aiškus lyderis – juo taps pagrindinis svarbus viešosios valdžios organas; visų suinteresuotų šalių veiksmingas bendradarbiavimas; konsensusas dėl sutartos strategijos.
Europos Parlamentas taip pat paskelbė ne vieną svarbią kovos su benamyste iniciatyvą, įskaitant 2008 m. priimtą rašytinę deklaraciją, kurioje Tarybą raginama pritarti visos ES įsipareigojimui įveikti benamystę iki 2015 m. Šių metų spalio mėn. Regionų komitetas paskelbė ataskaitą, nusakančią, kaip kova su benamyste turėtų tapti ES socialinės įtraukties prioritetu naujoje Europos strategijoje iki 2020-ųjų metų, dažniausiai vadinamoje tiesiog „Europe 2020“.
Reikalingas konsensusas
Pakilus kovai su benamyste visoje ES, šalims-narėms būtina rasti konsensusą – išdiskutuotą susitarimą, kuris apibrėžtų veiksmingas politines priemones. Europos konferencija dėl konsensuso benamystės klausimais buvo pirmoji socialiniams klausimams skirta visos Europos konsensuso konferencija.
Benamystei skirtoje konferencijoje buvo aptarti šeši svarbiausi benamystės klausimai: 1) benamystės apibrėžtis, 2) ar benamystės panaikinimas yra įmanomas pasiekti tikslas; 3) ar gyvenamųjų namų statyba grindžiamas požiūris yra veiksmingiausia priemonė sprendžiant problemą; 4) kaip užtikrinti benamiams teisę dalyvauti formuojant politiką; 5) kiek benamiams skirtos paslaugos turėtų būti prieinamos žmonėms, nepaisant jų teisinio statuso ir pilietybės; 6) kas turėtų būti įtraukta į bendrąją ES strategiją.
