Dokumentai, ranka parašyti japonų, kurie buvo nuteisti Kinijos karinių teismų po karo, bus skelbiami vienas po kito 45 dienas Valstybinės archyvų administracijos (VAA), sakoma jos tinklalapyje paskelbtame pranešime.
Pirmasis iš tų dokumentų – 38 puslapių rankraštis – buvo surašytas Keiku Suzuki, Japonijos generolo leitenanto, vadovavusio 117-ajai divizijai. Jis prisipažino įsakęs pulkininkui Taisuke „sudeginti apie 800 namų ūkių pastatus ir nužudyti tūkstantį kinų valstiečių per valymo operaciją“ Tangšano vietovėje, sakoma oficialiame vertime.
Tarp kitų nusikaltimų, kurių aukomis tapo tūkstančiai žmonių, generolas taip pat prisipažino „žiauriai nužudęs 235 kinus valstiečius, ieškojusius prieglobsčio viename kaime netoli Ludziaju (įskaitant pilvų perpjovimą tarp jų buvusioms nėščioms moterims)“.
Kariškis taip pat nurodė „įsakęs Epidemijų prevencijos ir vandens atsargų būriui paskleisti choleros sukėlėjus trijuose ar keturiuose kaimuose“.
Dokumentas, kuriame dažnai minimi „japonų imperialistai“, atrodė parašytas žmogaus, kuriam japonų kalba buvo gimtoji, sakė vienas su juo susipažinęs Japonijos žurnalistas.
Kariškis taip pat nurodė „įsakęs Epidemijų prevencijos ir vandens atsargų būriui paskleisti choleros sukėlėjus trijuose ar keturiuose kaimuose“.
Tačiau kai kurie sakiniai buvo labai ilgi ir painūs, o tai veikiausiai rodo, kad „prisipažinimas“ buvo kelis kartus perrašytas.
Kol kas neaišku, ar K.Suzuki ir kiti dar nepaskelbti prisipažinimai, susiję su 45 Kinijoje nuteistais karo nusikaltėliais, anksčiau buvo viešai prieinami.
Anksčiau paskelbti Kinijos dokumentai rodo, kad K.Suzuki buvo sučiuptas Sovietų Sąjungos pajėgų Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir perduotas Kinijai 1950 metais. Jis buvo nuteistas kalėti 20 metų ir buvo paleistas 1963-aisiais.
Šlykštūs nusikaltimai
Šie prisipažinimai bus skelbiami tuo metu, kai Tokijas ir Pekinas yra įsitraukę į teritorinį ginčą dėl salų Rytų Kinijos jūroje.
Be to, Pekinas argumentuoja, kad šią savaitę Tokijo paskelbta nauja Japonijos pacifistinės konstitucijos interpretacija gali atverti kelią pakartotiniam militarizavimui šalyje, kurią Kinija laiko nepakankamai atgailaujančią dėl savo veiksmų per Antrąjį pasaulinį karą.
Nors Kinija uoliai primena iš Japonijos patirtas skriaudas, Pekinas būdavo daug mažiau linkęs pripažinti valdančiosios Komunistų partijos vaidmenį vidaus tragedijose.
Kinija neretai kaltina Japoniją nesugebant deramai įvertinti savo agresijos Azijoje istoriją, o tokia kritika paaštrėjo, kai premjeras Shinzo Abe, atėjęs į valdžią po 2012 metų gruodį vykusių rinkimų, ėmėsi vykdyti ryžtingesnę gynybos ir užsienio politiką.
Istorikai pripažįsta, kad Japonija kalta dėl daugelio žiaurumų Kinijoje, įskaitant Nandzingo žudynes 1937 metais, taip pat bakteriologinio ginklo ir kitokius brutalius bandymus, vykdytus liūdnai pagarsėjusio 731-ojo dalinio su nelaisvėje laikytais kinais.
Nors Kinija uoliai primena iš Japonijos patirtas skriaudas, Pekinas būdavo daug mažiau linkęs pripažinti valdančiosios Komunistų partijos vaidmenį vidaus tragedijose, tokiose kaip Mao Zedongo vadovautas „Didysis šuolis į priekį“ ir jo nulemtas badas, pražudęs dešimtis milijonų žmonių.
Pekinas niekada nėra leidęs istorikams visapusiškai įvertinti 1966–1976 metais vykdytos Kultūrinės revoliucijos arba 1989 metais vykusias žudynes Tiananmenio aikštėje.
Kiniją įtūžo, kai pernai gruodį Sh.Abe aplankė Tokijuje esančią Jasukunio šventyklą, kuriame pagerbiami karuose žuvę japonai, įskaitant aukšto rango pareigūnus, kuriems po Antrojo pasaulinio karo buvo įvykdytos egzekucijos dėl karo nusikaltimų.
„Tie archyvai yra tvirti įrodymai apie šlykščius nusikaltimus, įvykdytus Japonijos imperializmo prieš kinus“, – valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ citavo SAA direktoriaus pavaduotoją Li Minghua.
„Japonijos premjeras Shinzo Abe, atmesdamas istorinį teisingumą ir žmogiškąją sąžinę, nuo savo kadencijos pradžios atvirai įtikinėjo, kad juoda yra balta, klaidindamas visuomenę ir aukštindamas Japonijos agresiją bei jos kolonijinę istoriją“, – pridūrė jis.
SAA nurodė, kad tie dokumentai bus skelbiami incidento ant Marco Polo tilto 77-ųjų metiniu, kurios bus minimos pirmadienį, proga.
Tas Kinijos ir Japonijos karių susirėmimas netoli Pekino laikomas Kinijos pasipriešinimo karo prieš Japonijos agresiją pradžia. Konfliktas baigėsi 1945 metais, Japonijai pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą.
