Bulgarijos vyndariai, nors ir galintys pasigirti sena tradicija, ilgą laiką buvo labiau žinomi kaip pigaus ir ne itin kokybiško vyno gamintojai. Žlugus komunistiniam režimui, jie prarado nemažą dalį eksporto rinkų, ir vyno gamyba Bulgarijoje gerokai sumenko. Šiuo metu šalyje pagaminama vos 0,6 proc. viso pasaulio produkcijos.
Nepaisant šių nepalankių aplinkybių, kai kurie bulgarų vyndariai neketina nuleisti rankų. Kai kurios kompanijos, padedamos Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, modernizavo gamybą ir dabar tikisi atkurti sugadintą šalies reputaciją – nepaisydamos nerimą keliančių šių metų eksporto prognozių.
Labiausiai nuo krizės ir mažėjančio vartojimo turėtų nukentėti stambieji Bulgarijos vyno gamintojai, didžiąją savo produkcijos dalį eksportuojantys į Rusiją. Prognozuojama, kad mažesnės vyninės, kurių Bulgarijoje veikia apie 300, turėtų vis labiau orientuotis į aukštos kokybės vyno gamybą ir mesti iššūkį bent jau Gruzijos ir gretimos Rumunijos vyndariams.
Kai kurios nedidelės vyninės skelbia pastaraisiais mėnesiais net sugebėjusios padidinti pardavimą ir turi vilties, kad sėkmė artimiausiu metu nuo jų nenusisuks.
Bulgarai didžiuojasi tuo, kad dar antikos laikais dabartinės jų valstybės teritorijoje gyvenusios trakų gentys gamino tirštą ir saldų raudonąjį vyną, kurį apdainavo net didysis poetas Homeras ir didžiai vertino daugelis kitų žymių senovės Graikijos bei Romos žmonių. Dabar esą reikia tik prisiminti senuosius laikus ir vėl išsikovoti tarptautinį pripažinimą.
Viena didžiausių problemų gali būti Bulgarijoje nepaprastai išplitusi korupcija, dėl kurios šalis jau ne kartą yra sulaukusi rimtų Europos Komisijos (EK) perspėjimų ir netekusi daugiau nei 0,5 mlrd. eurų (1,725 mlrd. litų) ES 2008 metams skirtos paramos. Bulgarijos pareigūnai ir vyndariai tikisi, kad tokia nelaimė 2009–aisiais nebepasikartos.
