Savo knygoje „Kelionė“ (A Journey) ekspremjeras atvirai rašo apie „gyvulišką“ aistrą žmonai Cherie, kuri užvaldė jį vieną naktį, kai po leiboristų lyderio Johno Smitho mirties 1994–aisiais T.Blairas rengėsi siekti partijos vadovo posto.
„Tą naktį ji sūpavo mane savo glėbyje ir ramino; kalbėjo tai, ką man reikėjo išgirsti; suteikė man jėgų; įtikino mane, jog tai, ką ketinau daryti, yra teisinga“, – rašo T.Blairas apie žmoną Cherie, su kuria susilaukė keturių vaikų.
Trečiadienį parduotuvių lentynose pasirodę Tony Blairo memuarai bus įdomūs ne tik besidomintiems politika – knygoje buvęs britų premjeras pateikia ir intymių asmeninio gyvenimo detalių bei aprašo kolegų politikų seksualinius nuotykius.
„Tą 1994 metų gegužės 12–osios naktį man savanaudiškai reikėjo tos meilės, kurią suteikė Cherie. Godžiai siurbiau ją, kad pasisemčiau stiprybės, buvau gyvulys, paklūstantis tik savo instinktams, žinojau, kad man reikės kiekvieno emocinės galios ir atsparumo lašo, kad susidoročiau su tuo, kas manęs laukė“, – rašo buvęs premjeras.
T.Blairas savo memuaruose taip pat atiduoda duoklę sutuoktinei už jos savitvardą ir ramybę, kai ji 2001–aisiais pagimdė ketvirtą jų vaiką – pirmąjį per 150 metų kūdikį, gimusį pareigas einančiam britų premjerui, pridurdamas: „Kartais ta moteris man kelia baimę“.
Toliau knygoje T.Blairas lyriškai samprotauja apie politikos ir sekso ryšį, teigdamas, kad nors slapti romanai nėra gerai, nuolatinės įtampos išvargintiems įstatymų leidėjams jie yra savotiška „negyvenama malonumų sala“.
„Keisti dalykai tie seksas ir politika“, – rašo T.Blairas skyriuje apie tuometinio vicepremjero Johno Prescotto romaną su savo referente. Šis romanas į viešumą iškilo 2006–aisiais.
„Politikai gyvena jausdami nuolatinę įtampą. Jie kiekviename žingsnyje turi save kontroliuoti, stebėti, ką sako, daro ir kaip elgiasi. O laisvo paukščio instinktai skatina tave išsiveržti iš to savikontrolės narvo“, – rašo buvęs premjeras.
„Tuomet ateina susitikimo momentas, toks jaudinantis, padykėliškas, toks nevaržomas. Staiga tu persikeli iš savo intrigų, problemų, nesibaigiančių machinacijų ir vienas už kitą rimtesnių reikalų pasaulio į nuošalią negyvenamą malonumų salą, pabėgęs nuo viso to, laisvas, be rūpesčių“, – rašo jis.
Tačiau buvęs premjeras pabrėžia, jog toks elgesys, jo nuomone, vis dėlto yra „kvailas... ir neatsakingas“.
Trečiadienį pasirodžiusiuose memuaruose daugiausiai dėmesio T.Blairas, suprantama, skiria politiniams reikalams ir savo darbui Dauningo gatvėje įsikūrusioje vyriausybės vadovo rezidencijoje, kur jis šeimininkavo ištisą dešimtmetį – nuo 1997 metų iki 2007–ųjų.
Ekspremjeras knygoje pabrėžia, jog nesigaili dėl 2003 metų invazijos į Iraką, bet „nepaprastai apgailestauja“ dėl visų šio konflikto aukų.
T.Blairas taip pat negaili aštrios kritikos jį premjero poste pakeitusiam „keistam“ Gordonui Brownui.
